Panašu, kad lenktynės – kas ką perspjaus, tęsis ir šiais metais. Negailėdami pinigų, pasitelkę fantazijų ir stiprių pojūčių specialistus, savivaldybės versis per galvą, kad laimėtų gražiausios eglės konkursą. Ko tik nematėme praeitais ar dar ankstesniais metais: ir torto pavidalo kalėdinį simbolį, ir karūnos formos eglę, o kai kuriuose miestuose – ištisus pasakų ir stebuklų miestų variantus. Pagavę azartą, neatsilieka ir mūsų valdžia.
Vienais metais Kalėdas sutikome, turėdami progos pasidžiaugti „žaginiu“ šalia kultūrnamio, kitais – stebėjome „eglę“, tabaluojančią Šventosios upėje…
Paskyrę rekordinę 62 tūkstančių eurų sumą, rajono vadovai šių metų pabaigoje tikisi sukurti „atgaivą per niūrius žiemos mėnesius“, pateikti mums „aplinkos darnos ir kalėdinės nuotaikos formulę“.
Nemanau, kad laimi tie, kas siekia nustebinti. Galima prisigalvoti visko: ir Puntuką atkasti, ir lėktuvą su Anykščių logotipu į dangų pakelti ar net eglę ant vandens bokšto užkelti. O rezultatas koks? Kainuoja nemažai, gi naudos – nulis. Gal kas paaikčios, kai kam atsiras progos pasigirti, dar vieną punktą į teigiamų veiklų ataskaitą įrašyti.
Tačiau ne visi taip durniuoja. Antai Jonavos savivaldybė davė užduotį papuošti eglutę mokykloms, įmonėms. Taip mieste gimė kalėdinė alėja. Gražių ir pilietinių iniciatyvų yra ir daugiau. Gal labiau tiktų organizuoti konkursą, kas išmaniausiai pasipuoš šventėms be biudžeto pinigų? Pinigus yra kur dėti. Sveikinčiau, jei vienas iš trijų patarėjų ar vienas iš dviejų pavaduotojų imtųsi panašios iniciatyvos. Tuo labiau, socialiniuose tinkluose gausu komentatorių, kurie siūlosi prisidėti, jei valdžios žmonės suvienytų mokyklas, pilietiškus anykštėnus. Liktų šešiasdešimt tūkstančių. Nemaži pinigai, galima padaryti rimtą darbą.
Stebint viešą gyvenimą, susidaro įspūdis, jog anykštėnai atidžiai stebi jų rinktą valdžią, tačiau ten dirbantieji žmonių nemato. Rezultatas – išbalansuoti, niekam nereikalingi ir brangiai kainuojantys projektai. O apie socialinius ekonominius rajono rodiklius valdžia net neužsimena. Jais nepasigirsi. Tačiau yra ir blogesnių. Pasidalinti patirtimi savivaldybės tarnautojai išvyko į Ignaliną, kuri dar labiau atsilieka. Kodėl nepasirenkami ženklų proveržį padarę panašūs į mus Molėtų, Širvintų ar Akmenės rajonai? Būtų daugiau naudos panagrinėti jų patirtį ir pasimokyti.
Bet grįžkime prie stebintojų ir stebuklų. Rajono vadovai leido valdininkams savivaldos dieną išleisti kone penkis tūkstančius mokesčių mokėtojų pinigų. Meras į šventinius priėmimus sukviečia deputatus ir kviestinius, jiems išruošia prabangius pietus – vėl tūkstančiai. Šie ir kiti faktai mažai koreliuoja su išrinktųjų pažadais taupiai ir skaidriai naudoti turimus rajono finansinius resursus.
Kovo 23-ąją minėdami profesinę šventę Socialinio draudimo dieną, įprastai susirinkdavome kavą su pyragaičiu išgerti, vieno kąsnio sumuštinį suvalgyti, beveik visuomet vykdavome į spektaklį ar ekskursiją. Tik visados už savo pinigus, niekados nekišom rankų į Sodros kišenę. Taip daro ir kitos biudžetinės įstaigos. Tai kodėl savivaldybė turi būti išimtis? Kodėl rajono ištekliai naudojami ne ten, kur jų tikras poreikis? Biudžetas yra prioritetų pasirinkimo objektas. Kadangi išlaidų poreikis yra keliskart didesnis nei turimi pinigai, prioritetinių sričių nustatymas yra svarbi veiklos sritis.
Mano manymu, Vyriausybė, turėdama savo atstovus regionuose, turėtų labiau domėtis savivaldybių veikla. Pastebėjus atvejus, kai biudžeto pinigai leidžiami neefektyviai, netgi švaistomi, jis turėtų pareigą juos perimti. Žinia, poreikis saugumui, švietimui, sveikatos apsaugai šalyje yra daug didesnis, nei turimi resursai. Žmones piktina, kai tankams pinigai skolinami, o regionuose jie leidžiami „smėlio pilims“ statyti.
Geopolitinė situacija prasta, esame pafrontės valstybė. Todėl šalies ir savivaldybių biudžetai turi būti labiau konsoliduoti. Ar normalu, kai rajono taryba reprezentacijai pasiima 57 tūkstančius? Turint tokius pinigus, be abejonės kyla pagunda papramogauti, pakeliauti, pašvęsti ir pasilinksminti. Meras galėtų duoti užduotį patarėjams surinkti duomenis ir atlikti analizę, kurioje matytųsi, kiek pinigų panašiems dalykams išleidžia kiti rajonai. Koks reprezentacinių lėšų santykis su biudžeto dydžiu, kokia procentinė išraiška, skiriama valdymui ir t. t., kas parodytų valdymo efektyvumą. Dėl higienos. Kad nesikartotų tos valdžios ligos, dėl kurių nukenčia ne kas kitas, o mes, anykštėnai. Ir Kalėdoms pasiruošti galim patys. Su dovanota žaliaskare, jaunų žmonių papuošta. Gal mažiau blizgės, bet bus labiau sava.
