Anykščių mero patarėjas Virgilijus Aloyzas Milaknis kilusiam iš Anykščių krašto žinomam šalies istorikui ir archeologui Gintautui Zabielai perdavė arti 200 vienetų vertingų archeologinių radinių:senovinių glazūruotų keraminių bei degto molio dirbinių šukių, taip pat stiklinių ir keraminių indų šukių.
Anykščių mero patarėjas Virgilijus Aloyzas Milaknis kilusiam iš Anykščių krašto žinomam šalies istorikui ir archeologui Gintautui Zabielai perdavė arti 200 vienetų vertingų archeologinių radinių:senovinių glazūruotų keraminių bei degto molio dirbinių šukių, taip pat stiklinių ir keraminių indų šukių.
Senovinius radinius slėpė Šventosios pakrantė
Mero patarėjas laisvalaikiu su penkiamete dukrele Ugne mėgsta pasivaikščioti. Kartą, norėdami paieškoti gražesnių akmenukų, jie apžiūrėjo buldozerių išraustas duobes, pažarstė smėlį. Pastebėjo įvairaus dydžio ir spalvų indų šukių. Ugnė su tėveliu šukes surinko. Kitą dieną iš pasivaikščiojimo vėl grįžo ne tuščiomis rankomis.
„Susidomėjome šukėmis, pradėjome ieškoti informacijos apie tai internete. Sužinojome, kad archeologai tokiais radiniais domisi, kad šios duženos – tai mūsų krašto istorija, įvairiais amžiais puoselėti papročiai, mūsų protėvių buitis, jų gyvenimo tarpsnis. Todėl, surinkęs daugiau šukių, nusprendžiau kreiptis į archeologijos specialistą dr. Gintautą Zabielą”,- pasakojo V.A.Milaknis.
Gegužę ir birželį tėvas su dukra surinko apie 200 senovinių dirbinių liekanų. Tai buvo žalsvos, rusvos, gelsvos, kelių atspalvių rudos spalvos glazūruotų keraminių dirbinių šukės. Kai kurios šukės buvo papuoštos pieštais ornamentais: pynelėmis, zigzagais, brūkšniais. Tarp radinių buvo ir juodos, rudos, rusvos spalvos su skaldyto granito ar kvarcinio smėlio priemaišomis degto molio indų šukės. Taip pat buvo rasta senovinių butelių, indų stiklo šukių.
„Mini paroda”…darbo kabinete
Kai vieną dieną mero patarėjas visus neįprastus radinius atsinešė į savivaldybę ir išdėliojo vienoje vietoje, vertybės užėmė visą didoką stalą. Tokią „mini parodą” savo darbo kabinete anykštėnas V. A. Milaknis surengė ne atsitiktinai. Apie radinius jis pranešė istorikui ir archeologui dr. Gintautui Zabielai, kuris tuo labai susidomėjo ir pažadėjo kuo skubiau į Anykščius atvykti. Belaukdamas mokslininko, V.A.Milaknis aprodė savo radinius kolegoms. Šie spėliojo, kad šukės gali siekti net XIII-XV amžius, o apie gilią senovę byloja keraminių indų glazūros atspalviai, ornamentai. Molio dirbiniai su smėlio, akmenukų bei skaldyto akmens trupinių priemaiša, tikriausiai lipdyti dar rankomis.
Mokslininkas teigiamai vertina mero patarėjo iniciatyvą
Dr. G. Zabiela gerokai nustebo, sužinojęs apie istorines vertybes, surastas Šventosios pakrantėje. Jau įprasta, kad vykdant įvairius projektus, rekonstruojant senus ar statant naujus pastatus, kitus objektus miestų teritorijose atliekami archeologiniai tyrinėjimai. Šventosios pakrantė nebuvo tyrinėjama, nes niekas net nesitikėjo, kad ten gali būti kokių nors archeologinių radinių. Išgirdęs iš mero patarėjo apie tuos radinius, palikęs visus savo darbus, dr.Gintautas Zabiela atskubėjo į Anykščius. Jis apžiūrėjo šukes, ir vietą, kur radiniai gulėjo.
„ Didelė mįslė, kaip šukės atsirado Šventosios pakrantėje. Nepanašu, kad jas atplukdė upė.Jei vanduo šukes plukdytų- jos būtų nuzulintos, o tokių žymių ant radinių nepastebėta. Tokioje vietoje lyg ir neturėjo būti panašių dalykų, todėl archeologiniai tyrinėjimai nebuvo atliekami. Paprastai panašių radinių galima rasti tyrinėjant senamiestį. Gal kas nors atvežė žemes su šukėmis ir ten išpylė? Ten tokių radinių galėjo būti ir daugiau, bet pakrantės tvarkymo metu žemės gruntas su smėliu sumaišytas, daug kur kasta-perkasta… Kai kurios šukės turi tarsi degimo, lydymosi žymes- gal indai degė kokiame gaisre ?”- sakė dr. G.Zabiela. Pirminiais duomenimis, glazūruotos keraminės ir degto molio indų šukės gali būti XVIII- XX amžiaus, o gal ir ankstyvesnio periodo. Visi radiniai bus ištirti, aprašyti, vėliau – perduoti Anykščių muziejui.
„ V.A. Milaknis pasielgė labai gerai, kad abejingai nepraėjo pro šalį, išvydęs statybvietėje iškastas senų indų šukes, kad tuos radinius kruopščiai surinko ir perdavė mokslo labui. Pavyzdys turėtų būti užkrečiantis, taip turėtų elgtis visi”,-kalbėjo Gintautas Zabiela.
