„Arbatos magijos“ įkūrėjas Ramūnas Daugelavičius sakė, kad dabar metas rinkti vaistažoles, kuris stiprina organizmą.
Pavasarį bundanti gamta kiekvieną mūsų gena į lauką ne tik pasimėgauti šiluma, bet ir prisirinkti organizmui naudingų gėrybių.
Šiuo metu pats laikas, pasak „Arbatos magijos“ įkūrėjo, arbatžolių specialisto Ramūno Daugelavičiaus, rinkti tas vaistažoles, kurios skystina kraują ir limfą.
Galima gerti arbatas ir daryti salotas
„Keičiasi sezonas ir natūraliai po žiemos būna sutirštėjęs kraujas ir limfa. Kad išvengtume uždegimų bei virusų, reikia skystinti kraują ir limfą, – sakė vaistažolių augintojas R. Daugelavičius. – Tam labai gali padėti žydinčios blindės. Naudojama jų žievė, lapai, žiedai. Reikia gerti jų arbatą.“
Šiuo metu dygsta garšvos, kiaulpienės ir dilgėlės – jos ypač naudingos organizmui.
„Jų žalioji dalis turi daug chlorofilo, o tai yra labai naudinga kraujui valyti ir stiprinti, hemoglobinui didinti.
Jei jau susirgome, galima skinti aviečių stiebus ir juos pavirinti, palaikyti uždengus, kad pritrauktų. Dygsta plautė. Ji irgi tinkama peršalimo ligoms gydyti.
Gydymui naudojamas ir šalpusnis, tačiau jį pardavinėti draudžiama, nes jis turi nuodingos medžiagos. Tačiau nedideliais kiekiais jis visada liaudies medicinoje buvo naudojamas. Šalpusnio naudoti negalima daugiau nei 30 dienų iš eilės“, – patarimais su „Anykštos“ skaitytojais dalijosi R. Daugelavičius.
Ankstyvą pavasarį ypač geidžiama miško gėrybė – meškinis česnakas. Dabar, pasak žolininko, jis jau žydi, o rinkti reikia jaunus šio česnako lapelius, kol jie dar sultingi.
„Meškinio česnako lapeliai naudojami maistui – galima daryti pesto padažus su grietine, aliejumi ar sviestu. Meškinis česnakas pakankamai aštrus, jo galima įsidėti į salotas iš kiaulpienių, garšvų, dilgėlių. Galima jį susipjaustyti, sutrinti trintuvu, naudoti kaip prieskonį, ruošti su grietine – labai skanu su duona.
Vokiečiai meškinį česnaką vartoja kaip arbatą kraujagyslėms valyti. Vartojant kaip maistą, jis irgi labai stipriai valo kraują. Turi aštraus ir deginančio skonio. Kaip ir paprastas galvelinis česnakas, jis yra antiparazitinis, bet papildomai, kadangi jis žalias, turi daug chlorofilo ir medžiagų, kurios valo kraują nuo per žiemą užsistovėjusių gleivių, cholesterolio“, – apie meškinio česnako, lietuvių dar vadinamo supermaistu, naudą pasakojo sveiką gyvenseną propaguojantis pašnekovas.
Nepraeikite pro pumpurus
R. Daugelavičius skaitytojams patarė nepamiršti ir besikalančių medžių, vaiskrūmių pumpurų – šie irgi teikia naudą žmogaus organizmui.
„Juodųjų serbentų pumpurai, jauni lapeliai ir žievė vartojama nuo streso. Verdama labai kvapni arbata, o pumpurus galima tiesiog sukramtyti. Taip pat liepos, beržo pumpurus galima imti ir valgyti. Iš beržo pumpurų galima daryti užpiltines“, – žiniomis dalijosi edukacines programas organizuojantis žolininkas.
Dažai kiaušiniams marginti – iš gamtos
Artėjant šv. Velykoms, teiravomės kaip nudažyti margučius natūraliais, gamtoje esančiais, dažais?
„Ciberžolė dažo ryškiai geltonai. Padarius stiprų ąžuolo žievės nuovirą, kiaušiniai bus nudažyti šviesiai ruda spalva. Taip pat dažo raudonieji kopūstai, burokėliai. Reikia išsivirti stiprų nuovirą ir į jį sumerkti kiaušinius.
Galima rinkti jaunus augalų lapelius, juos priglausti prie kiaušinio, apvynioti svogūno lukštais ir marle ir dėti dažų. Ta vieta, kurioje lapelis pridėtas, labai gražiai nenusidažo. Čia galima naudoti ir pirktinius dažus“, – pasakojo žolininkas R. Daugelavičius.
