Artėjant metų pabaigai Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį į darbo teisės nuostatas, kurios šiuo laikotarpiu tampa itin aktualios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Atostogų „nubraukimo“ taisyklė
Darbo kodeksas numato, kad teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama, kai praeina treji metai nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į atostogas, pabaigos, jeigu darbuotojas turėjo realią galimybę jomis pasinaudoti.
Tai reiškia, kad darbuotojai, turintys nepanaudotų atostogų už 2021–2022 darbo metus, turi jas panaudoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Nuo 2026 m. sausio 1 d. tokios atostogos bus laikomos prarastomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojas dėl objektyvių aplinkybių jomis negalėjo pasinaudoti – pavyzdžiui, dėl darbdavio veiksmų, ilgalaikio nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Tokiais atvejais atostogų panaudojimo laikotarpį darbdavys turėtų pratęsti.
„Darbuotojams rekomenduojame neatidėlioti atostogų planavimo, ypač jei liko senesnių nei trejų metų laikotarpio atostogų likučių. Tai padės išvengti jų netekimo ir metų pabaigos įtampos“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Ar darbdavys gali versti eiti atostogų?
VDI primena, kad kasmetinės atostogos suteikiamos tik darbuotojo prašymu. Darbdavys negali vienašališkai siųsti darbuotojo atostogų, taip pat negali versti jį naudoti kasmetinių ar nemokamų atostogų prieš šventes ar kitu darbdaviui patogiu metu.
Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas per darbo metus nepanaudoja privalomos 10 darbo dienų nepertraukiamos atostogų dalies – šiuo atveju darbdavys gali nustatyti jų panaudojimo laiką.
Jei darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo pagal darbo sutartį – pavyzdžiui, nėra užsakymų, sustabdyta gamyba ar pan., jis privalo skelbti prastovą ir ją apmokėti, o ne versti darbuotoją naudoti atostogas.
„Metų pabaiga nėra teisėtas pagrindas reikalauti, kad darbuotojas išnaudotų visas sukauptas atostogas, Darbo kodeksas tokio reikalavimo nenumato“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė ir pabrėžia, kad nepanaudotos šių metų atostogos, išskyrus atostogas už 2021–2022 metus, gali būti perkeliamos į kitus metus.
Darbas per šventes ir apmokėjimas
Švenčių dienomis – gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. – dirbama tik darbuotojui sutikus, išskyrus dirbančius pagal suminę darbo laiko apskaitą, jei darbas šventinę dieną yra numatytas darbo (pamainų) grafike.
Visiems darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, o už viršvalandžius švenčių dieną arba švenčių naktį – ne mažesnis kaip 2,5 darbo užmokesčio dydžio atlygis.
Darbo diena prieššventinę dieną trumpinama viena valanda, o ši valanda apmokama pagal darbuotojo darbo užmokestį.
Metinis veiklos vertinimas
Metų pabaigoje darbuotojai dažnai peržiūri savo tikslus ir atliktus darbus. Privačiame sektoriuje metinis veiklos vertinimas nėra privalomas, nebent darbdavio vidaus teisės aktuose nustatyta kitaip.
Biudžetinių įstaigų darbuotojams metinis veiklos vertinimas yra privalomas ir reglamentuotas atskiruose teisės aktuose. Vertinimo terminai išlieka tie patys: nuo sausio 1 d. iki sausio 15 d. darbuotojai turi atlikti savęs vertinimą, iki vasario 25 d. tiesioginiai vadovai vertina pavaldžių darbuotojų veiklą.
