Metus galiojant naujajai tvarkai, dalis savivaldybių renka ne visas maisto atliekas

Nuo pernai metų įsigaliojus reikalavimui atskirai rūšiuoti maisto atliekas, dalis savivaldybių jų nesurenka dėl trūkstamos infrastruktūros, kitos nusprendė perdirbti ne visus maisto likučius.

Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybė nesurenka gyvulinės kilmės maisto atliekų.

Aplinkos ministerija BNS nurodė, kad iš devynių maisto atliekų nerūšiuojančių savivaldybių penkios priklauso Marijampolės regionui.

Pasak ministerijos, pernai iš gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų atliekų.

Gyventojus rūšiuoti maisto atliekas, jas atskiriant nuo bendro susidarančių šiukšlių srauto, įpareigoja Europos Sąjungos (ES) Atliekų pagrindų direktyva.

Ministerija, baimindamasi galimos finansinės sankcijos iš Europos Komisijos (EK) dėl direktyvos nesilaikymo, Seimui pateikė projektą, kuriuo siūloma įpareigoti savivaldybes prisidėti prie galimos baudos, jei Lietuva nepasiektų atliekų tvarkymo tikslų.

Trūksta technologinio pasirengimo

Raseinių rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus ekologas Tomas Andriulis BNS teigė, kad 2024-aisiais rajone buvo surinkta ir sutvarkyta 1732,29 tonos biologiškai skaidžių atliekų.

T. Andriulis patikslino, kad atliekos savivaldybėje surenkamos nuo 2023 metų, tačiau rajonas nesurenka mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų ir termiškai apdorotų maisto atliekų.

Nors visas Kauno regiono, tarp jų ir Raseinių rajono maisto atliekas tvarko Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC), jis kol kas neturi galimybių jų perdirbti.

Kauno RATC atstovė Živilė Valaitytė BNS tikino, kad visos centre surinktos atliekos perduodamos Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui.

834,78 tonas nuo praėjusių metų rugsėjo surinkęs Kauno RATC šiemet planuoja teikti paraišką dėl maisto atliekų perdirbimo infrastruktūros sukūrimo.

„Po keleto metų tikimasi surinkti iki 10 tūkst. tonų maisto atliekų“, – sakė Ž. Valaitytė.

Anot jos, iš atliekų planuojama gaminti kompostą.

Aplinkos ministerijos teigimu, kai kurios savivaldybės maisto atliekų surinkimui nebuvo tinkamai pasirengusios.

„Užtruko maisto atliekų surinkimo priemonių įsigijimas, infrastruktūros pritaikymas, sutarčių su atliekų vežėjais pasirašymas dėl vykdomų viešųjų pirkimų“, – BNS nurodė ministerijos atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė.

Paklausus, ar savivaldybės, rūšiuojančios tik dalį maisto atliekų, kaip, pavyzdžiui, tą daranti Raseinių rajono savivaldybė, nepažeidžia ES direktyvos, ministerija teigė tokį sprendimą toleruojanti.

„Kiekviena Lietuvos savivaldybė yra patvirtinusi savo atliekų tvarkymo taisykles“, – sakė G. Česnaitytė.

Tačiau įvertinusi maisto atliekų surinkimo rezultatus, ministerija neatmestų galimybės įvesti minimalius reikalavimus, pavyzdžiui, nustatyti reikalavimą rinkti ir gyvūninės kilmės maisto atliekas, teigė ministerijos atstovė.

Nors maisto atliekas nuo bendro šiukšlių srauto būtina atskirti jau daugiau nei metus, tačiau šio reikalavimo nesilaikančioms savivaldybėms baudos nėra numatytos.

Sieks savivaldybes prisidėti prie galimos baudos

Įžvelgdama riziką Lietuvai iki 2025 metų nepasiekti atliekų tvarkymo tikslų, EK rekomendavo stiprinti savivaldybių atsakomybę ir numatyti priemones, skatinančias savivaldybes pasiekti nustatytus tikslus.

Aplinkos ministerija Seimui yra pateikusi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo įpareigoti savivaldybes prisidėti prie galimos Lietuvai paskirtos finansinės sankcijos.

„Tokia nuostata veiktų kaip prevencinė priemonė, skatinanti savivaldybes aktyviau siekti atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslų – pavyzdžiui, iki 2030 metų numatyta perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų“, – sakė ministerijos atstovė.

Ministerija taip pat planuoja finansiškai skatinti savivaldybes, kurios įgyvendins keliamus atliekų surinkimo tikslus.

Aplinkos ministerijos teigimu, 2023 metais, kai dar nebuvo privaloma atskirti maisto atliekų, jų buvo surinkta 3,5 tūkst. tonų.

„Atskirai išrūšiuotų ir iš gyventojų surinktų maisto ir virtuvės atliekų kiekis per vienerius metus išaugo beveik keturis kartus. Tai rodo, kad žmonės supranta rūšiavimo svarbą“, – sakė ministerijos atstovė G. Česnaitytė.

Vilniaus miesto savivaldybė vasario pradžioje pranešė, kad vilniečiai kiek daugiau nei per metus oranžiniais maišeliais surinko per 2,8 tūkst. tonų maisto atliekų.

Kaip BNS nurodė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius, 2024 metais centras iš viso Klaipėdos regiono priėmė ir apdorojo 1120,95 tonų maisto atliekų. Iš jų didžioji dalis jų – 1014,65 tonų, atkeliavo iš Klaipėdos miesto.

„Klaipėdos mieste maisto atliekos pradėtos rūšiuoti 2024-ųjų balandį, Neringoje – nuo gegužės, o kitos apskrities savivaldybės šį procesą pradėjo metų pabaigoje“, – teigė A. Liubinavičius.

Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad maisto atliekų atskyrimas nuo bendro srauto leidžia padidinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, tausoti gamtą, sumažinti maisto švaistymą.