„MG Baltic“ neigia kaltinimus papirkimu ir prekyba poveikiu

Teisėsaugai pareiškus įtarimus papirkimu ir prekyba poveikiu vienam didžiausių Lietuvoje koncernų, Dariaus Mockaus valdomam „MG Baltic“, grupė pareiškė nepadariusi nusikaltimo, o pareikšti įtarimai yra „akivaizdus Specialiųjų tyrimų tarnybos ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise“. Priminsime, jog „MG Baltic“ valdo ir „Anykščių vyną”.

„Pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės“, – rašoma „MG Baltic“ pranešime spaudai.

Teisėsaugos sprendimą „MG Baltic“ apskundė generaliniam prokurorui. Koncerno advokatas Linas Belevičius BNS sakė, kad skundas įteiktas pirmadienį. Anot jo, įtarimus prokuroras Justas Laucius surašė vasario 23 dieną, o oficialiai koncernui jie įteikti antradienį.

Anot koncerno, pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės.

„Atrodo, kad devynis mėnesius žaidžiamam ir jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis, tačiau STT taktika glumina – net baudžiamasis įstatymas buvo papildytas taip, kad juridinį asmenį būtų galima kaltinti iš esmės už bet kurio greta esančio žmogaus veiksmus“, – pranešime sakė „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus.

„Manau, kad tokiu būdu tiesiog siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą. Jei tokie veiksmai atspindi valstybės požiūrį į verslą, susimąstyti yra apie ką“, – pridūrė jis.

Anot koncerno vadovo, „įtarimų turinys nesiskiria nuo tos selektyvios informacijos, kuri nuo pat skandalo pradžios 2016 metų gegužę buvo paslaugiai teikiama žiniasklaidai ir yra ne kartą paskelbta viešai“.

„Jokių naujų versijų ar faktų mes neišgirdome, todėl toks veiksmas atrodo perteklinis ir labiau primena psichologinį spaudimą nei nuoseklią tyrimo plėtotę. Kad ir kaip būtų, baigiamasis žodis tokio pobūdžio ginčuose Lietuvoje priklauso teismui, todėl palaukime proceso pabaigos“, – sakė D.Mockus.

Teisėsauga pernai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo – jame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Vykdydama tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pranešė įtarianti, kad R.Kurlianskis per Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno naudai.

E.Masiulis įtariamas iš R.Kurlianskio kyšį paėmęs grynaisiais, tuo metu V.Gapšys kyšį galėjo gauti per politinės reklamos Darbo partijai nuolaidas koncerno valdomoje žiniasklaidoje, anksčiau skelbė prokurorai.

Vienas tiriamų epizodų šioje politinės korupcijos byloje susijęs su greitaisiais kreditais ir Seime svarstytomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, kurios turėjo užkirsti kelią griežtesnėms kreditų taisyklėms.

Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad „MG Baltic“ galėjo daryti įtaką, Seimui svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.