Minint Rusijos karinės invazijos Ukrainoje metines, Lietuvoje penktadienį vyks šaliai palaikyti skirtas mitingas, solidarumo koncertai, diskusijos ir ekskursija.
Penktadienį Seime bus surengta spaudos konferencija, skirta karo metams ir ateities perspektyvoms aptarti, vyks parodos atidarymas bei filmo peržiūra.
Vilniuje bus organizuojamas 45-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas, kuriame dalyvaus NATO šalių ir Ukrainos ambasadoriai, valstybės vadovai bei visuomenininkai. Katedros aikštėje bus eksponuojamas Ukrainos pajėgų sunaikintas tankas.
Popiet sostinėje vyks eisena su 50 metrų ilgio Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis, po eitynių prie parlamento vyks Ukrainai palaikyti skirti koncertas. Dar vienas koncertas numatomas klube „Opera Social House“.
Vilniaus knygų mugėje karo metinėms paminėti skirtas kino perfomansas, jame bus galima išgirsti nuo karo bėgančių ukrainiečių liudijimus. Taip pat vyks buvusio Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus ir kitų ukrainiečių autorių knygų pristatymai, poezijos skaitymas, diskusijos apie išmoktas karo pamokas.
Vilniaus universiteto organizuojamoje diskusijoje bus aptarta Lietuvos pagalba Ukrainai, dabartinė situacija ir Ukrainos galimybės pakeisti karo eigą. Po diskusijos vyks pučiamųjų orkestro koncertas.
Kaune vyks ekskursija, skirta susipažinti su ukrainiečių indėliu į Kauno istoriją. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bus surengtas tarptautinis forumas, skirtas diskusijoms apie Ukrainos taikos formulę, energetikos sektoriaus iššūkius, specialaus tribunolo Rusijai steigimą.
Šiauliuose vyks Čiurlionio kvarteto ir solistės Dovilės Kazonaitės koncertas, o vakare ukrainiečiai, gyvenantys šiame mieste, rinksis į mitingą.
Klaipėdos šviesų festivalyje Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vidus nušvis Ukrainos vėliavomis spalvomis, čia vėliau bus aukojamos mišios.
Palaikymo Ukrainai akcijos taip pat vyks Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje ir kituose Lietuvos miestuose.
Didžiausi Lietuvos prekybos tinklai lygiai 18.30 val. savo darbuotojus ir pirkėjus pakvies susivienyti su visais žmonėmis, išėjusiais į gatves už Ukrainą.
Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovai iš ryto kviečia į intencines pamaldas, kuriomis prašys karo Ukrainoje pabaigos ir taikos.
Penktadienį minimos Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinės. Pernai vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius šaliai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra.
susikisk tu jastuotu veleveli kaikur ir busi kaip papuga ir karksek slava ar slyva
Be žopos reikalų niekaip negali išsiverst? Kaip vatnykas, taip ir žydras.
kara laimi amerika kuo ilgiau jis teses tuo didesnis pelnas amerikonui o mum tik problemos
Ačiū Amerikai kad esi ir padedi kovoti su barbarais.
Mes už Ukrainos pergalę. Taiką užtikrina tik Abrams, Himars ir F-16. Kuo daugiau ginklų Ukrainai, tuo daugiau lavonų rusijai, tuo greičiau ateis taika.
Praėjus metams po karo New York Times apžvelgia, kodėl Rusijos ekonomikos beveik nepaveikė jokios sankcijos ir kaip valstybės jas apeina:
„Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarai suformavo tarsi didžiulę pasaulinę koaliciją: 141 šalis pritarė Jungtinių Tautų priemonei, reikalaujančiai, kad Rusija besąlygiškai pasitrauktų.
Priešingai, Rusija atrodė izoliuota. Šiaurės Korėja buvo viena iš vos keturių šalių, kurios palaikė Rusiją ir atmetė priemonę.
Tačiau Vakarai taip ir nepaveikė tokios didelės pasaulio dalies, kaip atrodė iš pradžių. Dar 47 šalys, įskaitant Indiją ir Kiniją, susilaikė arba nedalyvavo balsavime. Daugelis šių „neutralių” valstybių nuo to laiko teikė Rusijai svarbią ekonominę ar diplomatinę paramą.
Ir net kai kurios šalys, kurios iš pradžių sutiko pasmerkti Rusiją, į karą žiūri kaip į kažkieno kito problemą – ir nuo to laiko ėmė laikytis neutralesnės pozicijos.
Praėjus metams darosi vis aiškiau: nors pagrindinė Vakarų koalicija tebėra nepaprastai tvirta, ji niekada neįtikino likusio pasaulio izoliuoti Rusiją.
Užuot suskilęs į dvi dalis, pasaulis susiskaldė. Didžioji dalis mano, kad Rusijos invazija visų pirma yra Europos ir Amerikos problema. Užuot laikiusios ją egzistencine grėsme, šios šalys daugiausia dėmesio skiria savo interesų apsaugai invazijos sukeltų ekonominių ir geopolitinių sukrėtimų akivaizdoje.
Kraštovaizdis primena daugybę neutralių valstybių Šaltojo karo metais. Tačiau dabar pasaulis yra dar labiau susietas. Pasaulinių ryšių, ekonominių ryšių ir saugumo sąsajų mastas ir sudėtingumas suteikia kur kas daugiau galimybių Vakarų varžovams įgyti įtakos.
Ketvirtadienį JT Generalinė Asamblėja patvirtino dar vieną rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Rusija pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos, tačiau Kinija, Pietų Afrikos Respublika, Indija ir daugelis pasaulio pietų šalių ir toliau susilaikė, taip pabrėždamos savo nusišalinimą nuo to, ką jos laiko Vakarų karu.
Štai kaip Rusija tuo naudojasi:
Iš pradžių atrodė, kad Vakarų ekonominės sankcijos gali pakenkti Maskvos gebėjimui palaikyti karą. JAV vadovaujama kampanija, kurioje dalyvavo 37 šalys, sukrėtė Rusijos finansų sistemos pamatus, nes buvo įšaldytos jos užsienio valiutos atsargos ir nusitaikyta į pagrindinius jos bankus.
Sankcijos užblokavo svarbiausių importuojamų prekių, pavyzdžiui, atsarginių dalių lėktuvams ir puslaidininkių elektronikai, tiekimą. Šimtai įmonių savanoriškai nutraukė savo veiklą Rusijoje, todėl eiliniai rusai liko be „Apple” mažmenininkų ar „Netflix” prenumeratos.
Tačiau sankcijos nebuvo tokios pražūtingos, kaip tikėjosi Vakarai. Pagal Vašingtono ne pelno siekiančios organizacijos „Silverado Policy Accelerator” surinktus duomenis, kelios šalys užpildė susidariusią spragą, padidindamos eksportą į Rusiją gerokai virš prieškarinio lygio. Kitų šalių eksportas prasidėjus karui sumažėjo, bet vėliau pasikeitė.
Kinija ir Turkija didžiąją dalį eksporto atotrūkio padengė pačios.
Kinijos keleiviniai automobiliai pakeitė ankstesnį Rusijos tiekimą iš Vakarų gamintojų. Kinija taip pat eksportavo daugiau mašinų ir puslaidininkių. Kitos tarptautinių įmonių gaminamos prekės, kurių nebegalima tiesiogiai eksportuoti į Rusiją, dabar keliauja per posovietines valstybes.
Nors Turkija pardavė ginklų Ukrainai, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atvėrė kelią didesniam prekių srautui į Rusiją, taip pramušdamas skylę Vakarų sankcijų užtvankoje.
„Mes visada laikėmės pusiausvyros tarp Ukrainos ir Rusijos politikos”, – sakė R. T. Erdoganas rugsėjį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Turkija kartu su Jungtinėmis Valstijomis balsavo už Rusijos invazijos pasmerkimą.
Apskritai, iš pradžių po invazijos sumažėjęs prekybos lygis atsigavo, nes pakankamai šalių vis dar nori prekiauti su Rusija.”
Nuo kur kopijavai?… Aš paaukojau dronams. O tu ?
Rusu ruporas.
Mes manome,kad europos žmonės jau suprato,kad karo Ukrainoje nelaimės niekas.Lietuvos žmonės!Aukodami dronams,radarams o paskui gal ir raketoms,Jus faktiškai dalivaujate kare,Jus prisidedate,kad dar daugiau žūtu ukrainiečių,rusų kitu vastybių žmonių tame tarpe ir lietuvių.Jus neaukojate žmonėms,judėjimams kurie kovoja už taika ,nes taika kokia bebūtu ji išsaugos šimtus tūkstančių žmonių gyvybių,Praeis keli metai pasikeis valdžia Ukrainoje,Rusijoje ir šis konfliktas išsispres,gal net taikiai.MES UŽ TAIKĄ! O JUS!
Labai išmintingas ulbos komentaras.
Hitleris su Stalinu taip pat norėjo tik taikos, tam ir įkūrė konclagerius ir gulagus.
Pagal tave taika be Ukrainos.
Aš už tai, kad pasikeistų valdžia Rusijoje.
„Karo kurstytojai bando mus įstumti į Trečiąjį pasaulinį karą, kuris gali baigtis tik vienu būdu: branduoliniu sunaikinimu ir visų mūsų artimųjų kančiomis bei mirtimi. Zelenskis, Bidenas, NATO, neokonservatoriai Kongrese ir žiniasklaida išprotėjo. Ir mes esame pamišę, jei pasyviai leidžiame jiems vesti mus į šį holokaustą kaip avis į skerdyklą.
Vilties randame tame, kad didžioji dauguma amerikiečių yra sveiko proto, tačiau sveiko proto nepakanka. Mums taip pat reikia drąsos. Drąsos stoti prieš galingus karo kurstytojus ir vieningai pasakyti: „Ne! mes neleisime jums sunaikinti mūsų šeimų, bendruomenių, aplinkos, šalies ir pasaulio!”
Tulsi Gabbard, buvusi JAV Atstovų rūmų narė, JAV armijos atsargos karininkas ir politikos apžvalgininkė.
Ir ką tuo norėjote pasakyti? Atgal norite pas agresorę?
Tipinė putininės išgamos filosofija, auką nužudžiau savo pramogai, bet auka pati kalta. Žydai buvo patys kalti dėl Holokausto, o dabar Ukraina pati kalta kad rusai vykdo Ukrainiečių genocidą. Iš kur tokie ižgamos atsiranda, ir kodėl Šmigelskienė leidžia spausdinti tokius terorizmą palaikančius komentarus?
Beretė ožio šlapimo stiklinė ikal,ir sedek ramus
Pusruskio idioto komentaras.