Ministerijoms planuojant papildomai remti periodinių leidinių pristatymą ne tik kaimuose, bet ir miestuose, išskyrus šešis didžiausius, vis dar neaišku, kokie tarifai bus taikomi ir kokia kaštų dalis kompensuojama.
Susisiekimo ministerija teigia, kad dėl tarifų dar deramasi su leidėjais, tuo metu Seimo Ekonomikos komitetas sako, kad reikia greitesnio sprendimo. Leidėjai, be to, perspėja, kad tarifų kėlimas yra pražūtingas.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigė, jog dviem ministerijoms siūlant kitąmet skirti dar 2,1 mln. eurų į kompensavimą bus įtraukti 97 miestai – šis siūlymas, anot jos, suderintas su leidėjais.
„Patenka visi miestai, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, išskyrus šešis didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų, kuriuose leidinių pristatymą vykdo ne tik Lietuvos paštas ir yra tinkamos sąlygos konkurencinei aplinkai vystyti“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė viceministrė.
Jos teigimu, valstybė šiuo metu kompensuoja virš 90 proc. visų leidinių pristatymo sąnaudų kaimiškose vietovėse. Pristatymo jose savikaina vidutiniškai siekia apie 80 centų už vieną leidinį, o leidėjai vidutiniškai moka apie 7 centus.
Vyriausybė dar tvirtins didžiausius kompensavimo tarifus kaimiškose vietovėse ir miestuose – anot viceministrės, jie bus proporcingi didėjančioms kainoms.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius sakė, kad rėmimas daugiausiai turi apimti vietas, kurios labiausiai nutolusios ir kur mažesnis prieinamumas, tuo metu didžiuosiuose miestuose pristatymas ir toliau vyks laisvos rinkos sąlygomis.
A. Vaiciukevičiūtė teigė, kad šiuo metu dar vyksta derybos su leidėjais dėl konkrečių dydžių, kaip būtų paskirstyti papildomi 2 mln. eurų. Pasiūlymų ji neatskleidė, tačiau sakė, kad iš keturių pateiktų variantų leidėjams nė vienas netiko.
Tuo metu komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ragino ministeriją greičiau parengti sprendimą: „Ta nežinomybė dabar taip pat neskatina prenumeruotis laikraščių, dėl to reikalingas greitesnis sprendimas.
Seimo narys Gintautas Paluckas sakė, kad situacija yra „lengvai absurdiška“.
„Eina prenumeratos, reikia pasiskaičiuoti, kiek iš prenumeratorių paimti pinigų, o įstatymo pataisa ir Vyriausybės nutarimas dar eina kažkur iš paskos. Čia, manau, tiesioginė atsakomybė yra, manau, Susisiekimo ministerijos“, – teigė G. Paluckas.
„Situacija, kuri susiformavusi, yra absoliučiai nepriimtina, nes tai veikia tiek prenumeratorių galimybę apsispręsti, tiek laikraščių leidėjų aiškios kainos paprašyti“, – pridūrė jis.
Leidėjai prašo aiškumo
Leidėjų atstovai sako pasigendantys aiškumo dėl leidinių pristatymo kitąmet ir taip pat prašo ministerijos pagreitinti sprendimus. Be to, jie sako, kad tarifų kėlimas yra pražūtingas ir kompensacijos neamortizuos Lietuvos pašto padidintų įkainių.
Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ akcininkas Alvydas Balčiūnas teigė, kad pagal Lietuvos pašto pavasarį pristatytą tvarką laikraščio pristatymo kaina mieste augtų 2,6 karto. Pasak jo, papildomai biudžete numatytų lėšų kompensuoti pristatymą pakaktų, jei lėšos apimtų tik pristatymą miestuose.
„Lyg ir yra preliminarus susitarimas, kad kaimiškose vietovėse laikraščio pristatymo kainų neliečiam, nes turime galiojantį Vyriausybės nutarimą, ir redakcijos yra pradėjusios jau senokai prenumeratą, renkami pinigai už leidinį ir jo pristatymą, todėl kalba eina tik apie pristatymą mieste“, – komitete sakė A. Balčiūnas.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė taip pat kalbėjo, kad papildomų 2 mln. eurų pakaktų kompensuoti visiems miestams ir miesteliams. Tačiau ministerijos prašoma atsižvelgti į pristatymo tarifų skaičiavimo metodiką.
„Kaina susideda iš pastovios ir kintamos dalies, tai savo trijuose variantuose Susisiekimo ministerija be jokio argumento vieną kartą pateikia tokį variantą, tai kitokį, didindami tai pastovią dalį, tai kintamą, kas yra nesuprantama“, teigė ji.
R. Navickienė taip pat pabrėžė, kad tinkami sprendimai turėtų būti priimti kuo greičiau.
„Lapkričio pabaiga, prenumerata kai kur prasidėjusi, kai kur ne, leidėjai nežino, kokiomis kainomis sudaryti sutartis su Lietuvos Paštu. Tai įsivaizduokite, koks ženklus šiemet bus laikraščių prenumeratos kritimas“, – kalbėjo ji.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas teigė, kad kultūriniai leidiniai Lietuvos paštui už pristatymą šiemet sumokės 35 tūkst. daugiau nei pernai.
„Gal tie skaičiai atrodo juokingi kažkam, bet pagal dabartinę situaciją, kultūriniams leidiniams tai pražūtinga ir visi dabar gale metų yra ant išlikimo ribos“, – teigė jis.
Asociacijos Nacionalinė spauda vadovas Kęstutis Bulka komitete prašė Lietuvos pašto peržiūrėti įkainius ir padaryti juos priimtinesnius ar kompromisinius tiek leidėjams, tiek skaitytojams.
Parlamentaras K. Starkevičius taip pat pabrėžė, jog spaudos platinimas neturėtų dengti visų Lietuvos pašto problemų ir neturėtų būti vienintelis šaltinis, per kurį Lietuvos paštas padengs dalį savo nuostolių.
Laukiama naujo rėmimo modelio
Kai kuriems parlamentarams perspėjant, kad valstybė turėtų rasti būdą, kaip išsaugoti periodinius, spausdintus leidinius, ministerijų atstovai sako, kad 2024 metais turėtų būti naujas rėmimo modelis, kuris pagerintų leidėjų padėtį.
„Kultūros ministerija mato būtinumą esminės pertvarkos, (…) bus steigiamas medijų rėmimo fondas, tai turėtų tapti tvirtu pagrindu visai visuomenės informavimo politikos finansavimo pertvarkai ir nuo 2024 metų jau turėti naują modelį, kalbėti apie kompensavimą susiderinus su Europos Komisija tiesiogiai leidėjams, o ne paslaugos tiekėjui Lietuvos paštui“, – teigė kultūros viceministras.
Susisiekimo viceministrė taip pat kalbėjo, kad tikimasi, kad medijų rėmimo fondas pagerins situaciją ir bus remiami leidėjai, o ne tarpinės grandys.
„Iš tikrųjų problema matoma ir yra ryški, dėl to skiriamos Vyriausybės sprendimais papildomos lėšos problemai spręsti ir amortizuoti, ypač įvertinant tai, jog kainos išteklių kyla visuose sektoriuose. Matome, kad šie sprndimai laikini iki medijų rėmimo fondo, bet jie būtini“, – teigė A. Vaiciukevičiūtė.
Pasak jos, Pašto įstatymo pakeitimų projektui kitą savaitę turėtų pritarti Vyriausybė, tikimasi, kad gruodžio 6 dieną jis galėtų būti teikiamas Seimui.
