Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, o dėl konkrečių valandų žada tartis su visuomene, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
„Siūlome tris kryptis: palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, stiprinti mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba“, – antradienį per spaudos konferenciją paskelbė ministras.
Viceministras Ramūnas skaudžius teigė, jog galimybės geriau išmokti lietuvių kalbą gali būti sudaromos dar darželiuose ir pradinėse klasėse, o kokiu laipsniškumu didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, planuojama tartis su visuomene.
Pasak R. Skaudžiaus, vienas svarstymui teikiamų siūlymų – visuomeninių mokslų, t. y. istorijos, geografijos ir pilietiškumo, mokyti tik lietuviškai.
Ministras G. Jakštas pažymėjo, kad šie siūlymai teikiami diskusijai, gyventojai gali siųsti savo siūlymus ministerijai elektroniniu paštu.
„Jokių skubotų ir kategoriškų sprendimų dėl mokyklų su mokomąja tautinių mažumų kalba nebus, siūlymų dėl uždarymo nebus“, – pabrėžė G. Jakštas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.
Sausio pradžioje ministras užsiminė apie svarstymus laipsniškai atsisakyti mokymo rusiškai šalies mokyklose. Ministras teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.
Vėliau G. Jakštas patikslino, kad tokių mokyklų uždarymas nėra svarstomas, bet būtina imtis priemonių, kad tautinių mažumų mokyklų mokinių pasiekimai neatsiliktų nuo bendraamžių.
Pasak G. Jakšto, duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų, o pabaigę tautines mokyklas abiturientai mažiau renkasi studijas aukštosiose mokyklose, yra mažiau dirbančių kvalifikuotą darbą.
Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.
