Ministerijos siūlo NT mokesčio lengvatų, prieš 36 proc. GPM, už 12 proc. PVM šildymui

Finansų ministerijai balandžio viduryje pateikus mokesčių įstatymų pataisų  projektus, ministerijos prašo didesnių nekilnojamo turto (NT) mokesčio lengvatų didesnėms šeimoms, veiklą nutraukusiems ūkininkams, mažiau didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, taip pat gyventojų pajamų mokesčio (GPM) korekcijų bei išimčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo daugiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio išimčių  daugiavaikėms šeimoms, žmonėms su negalia ar gaunantiems socialinę paramą, vietoj siūlomo 21 proc. PVM centralizuotai šilumai bei malkoms taikyti lengvatinį 12 proc. tarifą.

Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) nepritaria didžiausia pajamas apmokestinti 36 proc. GPM tarifu, į Lietuvą atvykusius arba sugrįžusius kvalifikuotus darbuotojus penkerius metus apmokestinti tik 20 proc. tarifu, Vidaus reikalų ministerija (VRM) prašo numatyti papildomą pajamų šaltinį bei finansavimą civilinei saugai, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) – netaikyti cukraus mokesčio tautinio paveldo gėrimui girai. 

I. Ruginienė siūlo NT mokesčio lengvatų šeimoms, PVM šildymui didinti iki 12 proc.

SADM siūlo Vyriausybei plėsti sąrašą asmenų, kurie nebūtų apmokestinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, pirmiausia įtraukiant daugiavaikes šeimas, žmones su negalia, gaunančius socialinę paramą.

„Nekilnojamo turto mokestis yra itin jautri tema daugeliui gyventojų, tad skatiname atsižvelgti į pastabas bei patobulinti projektą“, – feisbuke rašo ministrė Inga Ruginienė. 

Pasak SADM, dabar šeimų su trim ir daugiau vaikų ar auginančių neįgalų vaiką būstas apmokestinamas nuo 200 tūkst. eurų vertės. Tuo metu Finansų ministerija siūlo šią ribą nuleisti iki 100 tūkst. eurų (vienam asmeniui – 50 tūkst. eurų), o mokestį iki 450 tūkst. eurų vertės NT daliai mažinti 75 proc.

„Pirma, jis (Finansų ministerijos siūlymas – BNS) (…) neskatins šeimų susilaukti vaikų ir prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, kurie būtini auginant vaikus ir siekiant sukurti jiems saugią aplinką, bei dar labiau išauga auginant vaikus su negalia. Antra, siūlymas dar labiau didintų socialiai pažeidžiamų grupių socialinę atskirtį, patiriamą dėl jų negalios, prižiūrimų asmenų skaičiaus“, – teigia SADM. 

Pagal Finansų ministerijos siūlymą socialiai remtinų asmenų, kurie gauna kompensacijas už šildymą, pagrindinis būstas nebūtų apmokestinamas. Be to, mokesčio nereikėtų mokėti, jei jis būtų ki 5 eurų. 

Be to, Finansų ministerijai siūlant vietoj lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotai šilumai bei šildymui deginamoms malkoms taikyti įprastą 21 proc. PVM, SADM tam nepritaria ir siūlo taikyti lengvatinį 12 proc. tarifą.

„PVM lengvatos atsisakymas turės neigiamą poveikį valstybės ir savivaldybių biudžetams, nes, dėl padidėjusių būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius padidėtų nuo 170 iki 190 tūkst.,o išlaidos kompensacijoms – nuo 88 mln. iki 100 mln. eurų“, – teigia ministrė.  

SADM taip pat siūlo įvertinti galimybę finansiškai skatinti įmones, kurios padeda spręsti maisto švaistymo problemą, pavyzdžiui, nustatyti tam tikrą jų metinės produktų apyvartos dalį, kurią perdavus nevyriausybinėms organizacijoms jos galėtų susigrąžinti PVM už įsigytus produktus. 

„Arba atsisakyti (…) reguliavimo, skatinančio PVM mokėtojus sunaikinti maisto produktus vietoje to, kad juos, pavyzdžiui, būtų galima perduoti nevyriausybinėms organizacijoms, teikiantiems pagalbą nepasiturintiems asmenims“, – teigia I. Ruginienė. 

Ministerija, be kita ko, ragina atsisakyti siūlymo, kad ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų metinė dalis iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų apmokestinama 15 proc. GPM, o viršijanti 12 VDU – 20 proc.  

SADM siūlo, kad visos šios išmokos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM.

„Šios išmokos nėra asmens darbo ir joms prilygintos pajamos, kurioms turėtų būti taikoma proporcinė apmokestinimo sistema, nes jos atlieka socialinės paramos funkciją“, – teigiama SADM išvadoje. 

Išmoka dėl asmens ligos yra 62,09 proc., dėl slaugomo asmens – 65,94 proc., tėvystės išmoka – 77,58 proc., motinytės – 78 proc. žmogaus kompensuojamojo uždarbio.

„Pritarus Finansų ministerijos siūlymui, „Sodros“ išmokų dydis sumažėtų, nors ir šiuo metu jos nekompensuoja pajamų netekimo visa apimtimi. Tuo labiau, kad dėl aplinkybių, kurioms esant jos mokamos, jie patiria papildomų išlaidų“, – rašo I. Ruginienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija – prieš 36 proc. GPM tarifą

EIM nepritaria 36 proc. GPM tarifui, taip pat siūlo penkerius metus dalies kvalifikuotų darbuotojų atlyginiams taikyti tik 20 proc. GPM, numatyti išimtis nereguliarioms pajamoms, susijusioms su verslo pardavimu ir opcionais, supaprastinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) deklaravimo tvarką.

Pasak ministerijos, 36 proc. tarifą taikant pajamoms virš 120 VDU Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas taptų didžiausias tarp Centrinės Europos ir Baltijos šalių. 

„Būtent su šiomis šalimis Lietuva konkuruoja dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų finansų, informacinių technologijų bei kituose sektoriuose“, – teigiama ministerijos išvadoje. 

Jos teigimu, Lietuvoje virš 120 VDU gauna 1,7 tūkst. aukščiausio lygio darbuotojų.

„Šie darbuotojai pasižymi aukštu mokesčio mokėjimo vietos mobilumu, todėl iškyla rizika, kad taikant mažiausiai konkurencingą darbo mokesčio tarifą regione, šie darbuotojai pradės mokesčius mokėti kitose šalyse“, – nurodo ministerija. 

Penkerius metus taikyti tik 20 proc. GPM tarifą siūloma su Lietuvos darbdaviu neterminuotą sutartį sudariusiems, penkerius metus iki tol Lietuvos mokesčių rezidentais nebuvusiems darbuotojams.

Tokių darbuotojų atlyginimas turės siekti bent du VDU, jei juos samdančios įmonės paskutinių metų atlyginimų vidurkis buvo mažesnis nei šis rodiklis arba atitikti įmonės vidurkį, jei jis viršijo du šalies VDU.

„Pasiūlymu siekiama pritraukti naujų mokesčių rezidentų, susigrąžinant išvykusius aukštą pridėtinę vertę kuriančius Lietuvos piliečius, kurie Lietuvos rezidentais ir mokesčių mokėtojais nebuvo ilgiau nei penkerius metus, taip pat pritraukiant aukštą pridėtinę vertę kuriančius užsieniečius, paskatinant užsienio investuotojus perkelti savo gamybinę arba paslaugų veiklą į Lietuvą, sumažinant darbuotojui tenkančią mokestinę naštą“, – teigia ministerija. 

Be kita ko, siūloma smarkiai neapmokestinti nereguliarių pajamų, susijusių su verslo pardavimu ir opcionais, taip išlaikant gyvybingą ir augančią startuolių ekosistemą, supaprastinti MTEP deklaravimą. 

Ministerija siūlo atsižvelgti į dėl JAV paskelbtų muitų kylantį tarptautinės prekybos neapibrėžtumą, galimą Lietuvos eksporto bei ekonomikos augimo mažėjimą, taip pat galimą pigesnių prekių iš Kinijos srautą.

„Esant tokiam neapibrėžtumui dėl pasaulinės prekybos mokestiniai pakeitimai turėtų būti subalansuoti ir neturėtų mažinti Lietuvos konkurencingumo“, – teigia EIM. 

Ministerija skaičiuoja, kad pelno ir gyventojų pajamų mokesčių didinimas vidutiniu laikotarpiu Lietuvos BVP augimą gali sumažinti iki 0,34 proc., o blogiausiu scenarijumi – iki 0,61 proc. 

ŽŪM siūlo išlygas buvusių ūkininkų NT, prieš cukraus mokestį girai

ŽŪM siūlo ūkininkų pajamas iki 60 VDU apmokestinti 15 proc. GPM, kaip ir dabar, taikant pajamų kreditą, tuo metu pajamas virš 60 VDU – 20 proc. tarifu. 

Pasak ministerijos, priėmus siūlomus GPM pokyčius, ūkininko, kurio pajamos siekia 50 tūkst. eurų, mokesčiai padidėtų 2,5 tūkst. eurų, tuo metu gaunant 300 tūkst. eurų pajamų – 38,1 tūkst. eurų.

„Kadangi ūkininkų mokamų socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžiai taip pat priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų, bendras mokestinės naštos padidėjimas būtų gerokai didesnis“, teigiama ŽŪM išvadoje. 

Be to, siūloma neapmokestinti pajamų dalies, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal kvitą, jei ši dalis per metus viršija trijų mėnesių NPD. 

Ministerija taip pat siūlo penkerius metus neapmokestinti žemės ūkio veiklą nutraukusių fizinių ir juridinių asmenų NT, naudoto ūkinei veiklai. 

ŽŪM siūlo taikyti lengvatinį PVM tarifą ekologiškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms, o tautinio paveldo sertifikatą turinčiai girai netaikyti vadinamojo cukraus mokesčio. 

VRM prašo daugiau pinigų civilinei saugai

VRM prašo papildomo finansavimo civilinės saugos programai bei siūlo Valstybės gynybos fondo įstatyme jai numatyti bent vieną papildomą tvarų finansavimo šaltinį. 

Dabar nustatyta, kad iki 2030 metų programai kasmet iš biudžeto pajamų, gautų iš GPM, bus skiriama po 25 mln. eurų, arba iš viso 150 mln. eurų  tačiau, anot VRM, ši suma yra per maža. 

Ministerijos teigimu, visų priedangų modernizavimui trūksta dar 180 mln. eurų, taip pat bent 10 mln. eurų daugiau nei numatyta (3,8 mln. eurų) reikia 48 ligoninėms pasirengti veikti savarankiškai iki trijų parų. 

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog diskusijas dėl mokestinių pakeitimų baigti planuojama iki gegužės 12 dienos, tuomet Vyriausybė projektus pateiks Seimui, o jiems priimti liks šešios savaitės.

BNS rašė, kad pakeitimais Finansų ministerija siūlo išplėsti NT mokesčio bazę, jį vienam asmeniui taikant nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės. Mokesčio tarifai, priklausomai nuo vertės, siektų nuo 0,1 iki 1 procento.

Taip pat siūloma nustatyti keturis GPM tarifus – nuo 20 iki 36 proc. – taip siekiant jį padaryti progresyvesnį. Jie būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus dividendus ar tantjemas. 36 proc. tarifą siūloma taikyti didžiausioms pajamoms – virš 120 vidutinių darbo užmokesčių.

G. Palucko teigimu, Vyriausybė siūlys didesnes NT mokesčio grindis, gali būti atisakyta ir 36 proc. GPM tarifo.