Ministrė Jurgita Šiugždinienė: „Mokytojų stinga tik specifinėse srityse“

Vasario 21 dieną Anykščiuose lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Anykščių Menų inkubatoriuje-menų studijoje ministrė su susirinkusiais rajono švietimo įstaigų vadovais, pedagogais aptarė pagrindines švietimo problemas bei laukiančias permainas, o vėliau susitiko su Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bei vaikų lopšelio-darželio „Spindulėlis“ bendruomenėmis.

Skatina moksleivius ir mokytojus

Anykščių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Banienė ministrei pristatė švietimo būklę rajone. Vedėja pabrėžė, kad šiais metais daugiausia dėmesio yra skiriama įtraukiajam ugdymui, siekiant sukurti kuo geresnes sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams lavinti bendrosiose grupėse.

„Moksleivių rajone mažėja, bet daugėja specialiųjų poreikių turinčių vaikų, kurie ugdomi bendrosiose klasėse. Mums reikia papildomų mokytojų padėjėjų, specialistų, o mokytojams svarbu kelti kompetencijas. Tai – didelis iššūkis. Mokytojų padėjėjų skaičius išaugo, bet jų poreikis ateityje dar augs. Liūdna, nes turime tik du psichologus“, – apie problemas kalbėjo J. Banienė ir pridūrė, kad dar viena opi problema – jaunų mokytojų pritraukimas į rajono mokyklas.

„Nuo 2017 metų renkame Metų mokytojus, taip juos paskatiname. Taip pat galima kreiptis į savivaldybę, jei mokytojai nori keisti kvalifikaciją, jei atvykę čia dirbti, neturi nekilnojamojo turto ir juos reikia apgyvendinti. Šiais metais savivaldybės biudžete yra numatyta 23 tūkst. eurų studentams skatinti. 2022 metais buvo paskatinti 26 studentai – jiems stipendijos mokamos kas mėnesį. Skatiname sportininkus, jų trenerius. Trečius metus veikia gabių mokinių ir jų mokytojų skatinimo programa“, – sakė J. Banienė ir džiaugėsi, kad švietimo būklė rajone iš esmės nėra bloga, tačiau, mažėjant moksleivių skaičiui, kitąmet rajone liks tik dvi gimnazijos – Anykščių Jono Biliūno bei Troškūnų Kazio Inčiūros.

Trūksta mokytojų specifinėse srityse

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pabrėžė, kad, sparčiai keičiantis gyvenimui, švietimas yra ta sritis, kuri turi būti priekyje.
„Matau, kad jūs puikiai vykdote įtraukaus ugdymo planą. Nacionaliniu lygiu mes taip pat steigiame mobiliąsias komandas, kurios padės mokykloms prisitaikyti ir padės atvesti į ugdymo procesą specialiųjų poreikių turinčius vaikus, – kalbėjo ministrė ir tęsė: – Matome įvairių problemų visoje šalyje – mokiniai neturi galimybių pasirinkti mokytis gamtos mokslus aukščiausiu lygmeniu. Yra nykstantis skaičius moksleivių, laikančių chemijos, fizikos egzaminą. Išryškėja problema, kad mums trūksta mokytojų šiose srityse. Apskritai mokytojų Lietuvoje netrūksta, jų trūksta specifinėse srityse. Didžiausias trūkumas yra tiksliųjų ir gamtos mokslų pedagogų. Visoje Lietuvoje fizikos brandos egzaminą laiko apie 2000 abiturientų ir tik apie 900 – chemijos. Yra svarbu, kaip mes sugebame vaikus sudominti gamtos mokslais jau ikimokykliniame amžiuje. Dėl to reikalingi ir visuotiniai pasiekimų patikrinimai, kurių rezultatais remdamiesi, norime patikrinti ir mokytojų kvalifikaciją, ją tobulinti, taip pat – padėti vaikui, suteikti papildomų konsultacijų.“

Siekia, kad profesinis mokymas taptų patrauklus

Ministrė J. Šiugždinienė pabrėžė ir vis dar Lietuvoje nuvertinamą profesinį išsilavinimą.
„Mes labai sunkiai iš gimnazijos vaikus išleidžiame į profesinį mokymą. Labai norime, kad profesinis mokymas stiprėtų, kad jis taptų patrauklus. Reikia, kad mokiniai nebijotų rinktis profesinį mokymą, galvodami, jog nebegalės studijuoti aukštojoje mokykloje. Tikiuosi, kad greitu metu taps madinga mokytis profesinėje mokykloje, ir, „pačiupinėjus“ profesiją, stoti mokytis į aukštąją mokyklą“, – vylėsi ministrė J. Šiugždinienė.

Į susitikimą atvykęs Aukštaitijos profesinio rengimo centro direktorius Vladas Pusvaškis, kuris vadovauja ir Anykščių filialui, teigė, kad technologinis mokymas yra gyvybingas.

„Tuo pavyzdžiu net ir Molėtų rajoną aprėpiame. Vaikai, ypač – ūkininkų, 7-8 kasmet, laiko traktorininko teises ir nuo 14 metų jau gali savo tėvų ūkyje dirbti. Po to jie dažniausiai ir renkasi profesines mokyklas. Manyčiau, kad tai – vienas iš kelių, kuris, laikui bėgant, padės išlaikyti profesinį mokymą. Mokymo bazę taip pat stipriname kiekvienais metais ir keliame iš letargo būsenos“, – sakė V. Pusvaškis.

Rusų kalbai mokyklose pakeisti – septyneri metai

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė taip pat paragino rusų kalbą dėstančius mokytojus nebijoti persikvalifikuoti bei padrąsino, kad iš darbo jų niekas taip staiga neatleis.
„Suprantame padėtį ir radikalių sprendimų nesiūlome, taip tikrai nebus, kad rytoj viską keičiame. Mums yra labai svarbūs rusų kalbos mokytojai, todėl pasikeitimus planuojame labai nuosekliai – numatome 7 metų periodą, per kurį bus įgyvendintas planas, – sakė ministrė J. Šiugždinienė. – Kalba yra svarbi ne tik dėl išsilavinimo, bet ir dėl karjeros – reikia apie antrąją užsienio kalbą pagalvoti ir žiūrint į šalia esančius investuotojus: vokiečių kalba, sakyčiau, yra viena vertingiausių, nes turime didžiules vokiečių investicijas, įmones Lietuvoje.“

Susitikime dalyvavę mokytojai ministrei teigė, kad problemų rajone dėstyti vokiečių ar prancūzų kalbas nebus – šių specialistų mokyklose yra.
J. Šiugždinienė atkreipė dėmesį ir į dar vieną numatomą pokytį – kalbėjo apie psichologus bei jų padėjėjus, dirbančius mokyklose: „Norėtume, kad mokyklose liktų psichologo padėjėjas, nors tam ir yra prieštaraujančių. Mokykloje psichologo padėjėjo užtektų. Kitaip bus baisi bėda – psichologai į mokyklas dirbti neina, nes jiems privati konsultacija yra patrauklesnė. Psichologo padėjėjas turėtų bakalauro, bet neturėtų magistro diplomo – negalėtų nustatyti diagnozių, bet vaikui pasikalbėti ir suteikti tam tikrą pagalbą – galėtų.“

Sieks apibrėžti, kas yra pateisinta pamoka

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė atsakė ir į auditorijoje nuskambėjusią pastabą apie vaikų pamokų lankymą bei nepateisintas praleistas pamokas – esą dabartinė sistema, kuomet į mokyklą užtenka atnešti tėvų raštelį, yra ydinga.

„Reikėtų patvirtinti lankomumo tvarką, nes ministras dabar neturi tam teisės. Svarbu labai aiškiai nurodyti, kas yra pateisinta pamoka, kiek be pateisinamos priežasties ar su tėvų rašteliu galima praleisti pamokų. Problema yra ta, kad iš sveikatos įstaigų negalite matyti informacijos, ar vaikas serga. Šiandien jie neturi teisės to išduoti ir mes norime, kad automatiškai, nuėjus į polikliniką, būtų galima turėti e-sveikatoje galimybę matyti (be diagnozės), jog yra liga. Dabar galima praleisti 50 proc. pamokų, jei yra tėvų pateisinta rašteliu, o tai nėra gerai – šiandieniniame sudėtingame kontekste mes nežinome, kur tas vaikas yra. Gal jis tuo metu mėlynes nuo patirto smurto gydosi. Tai nėra paprastas klausimas, nes jau dabar susidūriau su priešiškai nusiteikusiais tėvais. Lietuvoje lankomumo stebėti niekaip negalime, nes dienynai yra privatūs. Valstybiniu mastu duomenų apie lankomumą neturime“, – sakė ministrė.