Gimnazistės komiksus pastebėjo japonai profesionalai

Lina RUŠĖNIENĖ

„Putinas – tarsi šis berniukas, nemąstantis apie kitų gyvybes ir pasekmes. Kariai jam tėra figūrėlės, juos valdo ir pražudo. Agresoriui karas tėra tiktai žaidimas, o kitiems – laisvės, gyvybės ir mirties klausimas“, – aiškina savo piešinį talentinga gimnazistė Ugnė Naprytė. Ji netgi nelankydama dailės mokyklos sugebėjo dalyvauti pasauliniame konkurse ir būti įvertinta.

Sužavėjo japoniški filmukai

Meilė apsaugojo nuo kulkos – tokia yra pagrindinė Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos auklėtinės 18-metės Ugnės Naprytės komiksų, sulaukusių japonų profesionalų dėmesio, mintis.

Nuo vaikystės Ugnė domėjosi japoniškais filmukais ir piešė jų personažus: žmones, drakonus ir pabaisas. O kartą ryžosi dalyvauti Japonijos organizuotame pasauliniame komiksų, vadinamų mangomis, konkurse.

Dvyliktokė džiaugėsi, kad tarp 800 varžovų ji buvo pastebėta, pateko į geriausiųjų 30-tuką.

Konkursas vyko nuotoliniu būdu. Dalyviai iš anksto sužinojo temą: „Meilė. Baimė. Ašaros“ ir per pusmetį turėjo nupiešti bei nusiųsti komiksus. Reikėjo piešiniais, nevartojant jokių žodžių, papasakoti savo sukurtą istoriją.

Apie du įsimylėjusius

Ugnės siužetas buvo apie du įsimylėjusius. Kaip jiems buvo gera leisti laiką, svajoti apie ateitį! Mergina išrinktajam padovanojo metalinę širdelę su savo nuotrauka viduje.

Bet laimę nutraukė karas, vaikinas išvyko ginti savo šalies. Būdamas ant mirties slenksčio, jis galvojo apie mylimąją. O tuomet įvyko stebuklas – į jį lėkusi kulka atsitrenkė į dovanotąją širdelę ir išgelbėjo gyvybę.

Šią išsiskyrimo ir meilės galios istoriją Ugnė papasakojo 12-oje lapų, kiekviename – po 4 piešinius.

„Prizinės vietos nelaimėjau, bet puiku jau tai, kad vieni konkurso organizatoriai mano piešinius pagyrė, o kiti išsakė, kur dar reikėtų pasistengti. Komiksų profesionalai patarė man darbuose labiau reikšti emocijas“, – šypsojosi pašnekovė.

Paklausta, kodėl konkursui pasirinko karo temą, mergina atsakė, kad paprastai mergaitės žaidžia su lėlėmis, o jai visuomet patiko piešti laivus, tankus, lėktuvus. O kur stipriau žmogus išgyventų meilę, baimę, ašaras jeigu ne kare?

Putinas – tarsi berniukas

Ugnė atidžiai seka ir Rusijos karą Ukrainoje, domisi naujausiais įvykiais.

„Dvidešimt pirmasis amžius, tiek daug pasaulyje visko įvyko, o žmonija taip nieko ir nepasimokė“, – apgailestavo gimnazistė.

Apie karą kalba ir pastarajai dailės olimpiadai jos piešti darbai. Vieną darbą dalyviai rengė namuose. Ugnė nupiešė berniuką, siūlais valdantį kareivių figūrėles. Tamsūs karių siluetai matyti ir už jo nugaros.

„Putinas – tarsi šis berniukas, nemąstantis apie kitų gyvybes ir pasekmes. Kariai jam tėra figūrėlės, juos valdo ir pražudo. Agresoriui karas tėra tiktai žaidimas, o kitiems – laisvės, gyvybės ir mirties klausimas“, – paaiškino Ugnė.

Antrąjį olimpiados darbą dalyviai piešė 3 valandas. Tema – žaidimai.

Ugnė piešė šachmatų lentą, o ant jos – skirtingo amžiaus, profesijų, socialinio sluoksnio vyrai ir moterys, vaikai.

Ar tai reiškia, kad kokius ėjimus į priekį numatysi, taip ir klostysis tavo likimas?

To paklausta, Ugnė šypsojosi, kad jai geriau sekasi piešti, nei savo darbus analizuoti. Kartais tiesiog piešia leisdama fantazijai plėtotis.

„Piešiu lėtai, nepastebėdama, kaip bėga laikas. Taip nutiko ir šį kartą, todėl darbas šiek tiek neišbaigtas“,– atviravo gimnazistė.

Ir nepavykęs darbas – pamoka

Kartais Ugnė taip įsijaučia į piešimą, kad prie kūrinio prasėdi iki trečios nakties ar netgi iki ryto. Taip nutinka per atostogas, laisvadienius.

„Piešdama nusiraminu, atsipalaiduoju. Tai savotiška meditacija“, – tikino mergina.

Ji piešia ir miestų kontūrus – daugybė detalių, brūkšnių dėliojasi į namų kontūrus, tiltus, traukinius… Šie darbai parodo, kad Ugnei puikiai sekasi braižyba. Mergina paatviravo, kad ketina studijuoti architektūrą.

Ar buvo tokių darbų, kurie taip jau nepavyko, kad suplėšė ir išmetė?

„Ne, savo darbų aš nedraskau, jie yra dalis manęs pačios. Net ir nepavykęs – pamoka. Nors buvo laikas, kai jų nemėgdavau. Kartais sunku būna priimti save, koks tu esi. Tas pat ir su kūryba“, – samprotavo Ugnė.

Ji tęsė, kad šis laikotarpis – jau praeityje.

Mergina pasidžiaugė, kad draugai, klasiokai jau įpratę prie jos išskirtinio piešimo stiliaus, bet vis dar suranda žodžių, kaip pagirti jos darbus.

Paklausta, ar Japonija yra jos svajonių šalis, mergina atsakė norinti kada nors ten nuvykti. Truputį mokėsi japonų kalbos, bet ji sudėtinga, reikia skirti daug laiko.

Užtat Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje ji lanko Japonijos kultūros klubą, susitinka su bendraminčiais.

Vadina ypatingu talentu

Dailės mokytojas Tomas Rudokas tikino, kad tokių talentingų vaikų kaip Ugnė – reta.

„Nebijau sakyti garsiai – Ugnė yra unikali. Tai buvo iškart matyti, vos tik atėjo į mūsų mokyklos penktą klasę“, – sakė mokytojas.

Gimnazijos vestibiulyje kabo trys spalvingi Ugnės piešiniai „Paukščių puota“. Tai jau baigtas jos dailės egzamino darbas. Betrūksta aprašo. Visuose piešiniuose – skirtingi paukščiai.

Egzaminui būtų tikrai pakakę ir dviejų piešinių, bet trečiasis papildo ne tik pavaizduotų paukščių rūšimis, bet ir spalvine gama – juose į akis krenta ryškus raudonis.

Mokytojas sakė galintis patarti Ugnei dėl spalvų, detalių, bet jos stilistika yra išskirtinė, todėl gimnazistė darbuojasi savo nuožiūra. Jis gyrė mokinę, kad darbus egzaminui paruošė savarankiškai.

Ugnė nelankė dailės mokyklos, bet mokytojas mato – ji piešia ne blogiau už lankiusius.

Gimnazistė patvirtino, kad užtat ji daug mokėsi pati – iš interneto, knygų.

Dėl dailės mokyklos su tėvais svarstė, kai pradėjo lankyti Paįstrio mokyklą. Bet ji gyvena Bernatoniuose, po pamokų reikėtų pasiekti Panevėžį, o po to – namus. Taip ir pasiliko.

panskliautas.lt

Projektas „Jaunimo failai“