Nuo liepos 16 d. prasideda siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas, kuris trunka iki spalio 14 d. Invazines rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius – galima gaudyti visus metus, neribojant nei kiekio, nei dydžio, taip padedant išlikti vietiniams Lietuvos vėžiams. Primename, kad plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, todėl juos gaudyti draudžiama.
Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios rūšys vėžių: vietinės – plačiažnypliai, siauražnypliai ir invazinės – žymėtieji bei rainuotieji. Invazinės rūšys geriau prisitaikiusios ir greitai keičia natūralias ekosistemas, tačiau jos išstumia vietines rūšis ir platina vėžių marą – dažnai vietiniams vėžiams mirtiną ligą.
Gaudant vietines vėžių rūšis svarbu vadovautis Mėgėjų žvejybos taisyklėmis, kurios nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką ir reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą.
Leidimų tvarka vėžių žvejybai: ką svarbu žinoti
Aplinkosaugininkai primena, kad bet kokių vėžių gaudymui – vietinių ir invazinių – reikalingas mėgėjų žvejybos leidimas.
Visus žvejybos leidimus galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS):
-žvejo mėgėjo bilietas – suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba;
-žvejybos leidimas – suteikia teisę žvejoti valstybiniame išnuomotame telkinyje, kuriame neorganizuojama limituota žvejyba. Žvejybos leidimus galima įsigyti tiesiogiai iš nuomininko arba užsisakyti per ALIS;
-žvejo mėgėjo kortelė – suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. Šį leidimą gali užsisakyti tie žvejai, kurie nori žvejoti telkiniuose, kuriuose nustatyti kiekybiniai apribojimai.
Žvejoti be leidimų, t. y. turintys nemokamą žvejybos teisę, gali: asmenys iki 18 metų; valstybinio socialinio draudimo pensininkai; asmenys su negalia, jei turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą; tie asmenys, kuriems žvejybos ploto naudotojas suteikė nemokamą teisę žvejoti – tokiu atveju privaloma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir žvejybos ploto naudotojo nemokamai išduotą žvejo mėgėjo bilietą, kortelę ar leidimą.
Kaip teisėtai vėžiauti: apribojimai ir reikalavimai
Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę, kurioje pateikiama svarbiausia informacija apie vėžių gaudymą. Vietinių vėžių rūšys yra lengvai pažeidžiamos, todėl jų žvejybai taikomi apribojimai:
-plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta saugomų rūšių sąrašą – juos draudžiama gaudyti;
-siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;
-vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti;
-vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;
-vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m arba ne didesnio kaip 1 m pagrindo skersmens ir ne aukštesnėmis kaip 0,5 m gaudyklėmis) bei samteliais;
-vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.
Invazinių rūšių vėžių gaudymas: kiekis ir dydis – neribojami
Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais.
Invazinių rūšių vėžius galima gaudyti visus metus ir norimą kiekį – skaičius ir dydis neribojamas.
Jei invazinių vėžių žvejybos metu sugaunami plačiažnypliai ar siauražnypliai vėžiai, jie turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
Kaip atpažinti skirtingas vėžių rūšis?
Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi dantelius – tai vienas išskirtinių bruožų. Pagavę ir apvertę vėžį pamatysite, kad žnyplių spalva raudona, bet atspalvis gali šiek tiek skirtis. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Patinėliai subręsta 3, patelės 4 metų. Patelė išleidžia 20–200 ikrelių. Gyvena apie 10 metų.
Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus – gelsvai žalias.
Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, pats kiautas lygus. Žymėtieji vėžiai gali gyventi dideliame gylyje, slepiasi po akmenimis ar dumble.
Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio. Kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Be to, jie mažesni už kitus vėžius. Lietuvoje rainuotieji vėžiai užauga iki 13 cm. Labai svarbu, kad šiems vėžiams beveik nerūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas. Jie aktyvūs visą parą ir visus metus, netgi žiemą.
Atsakomybė. Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą skiriama 30–90 eurų bauda. Už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 600–1500 eurų bauda. Be to, už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.
Aplinkos apsaugos departamento informacija
Nesuprantu tai galyma gaudyti vėžius ar negalyma gaudyti vėžių. Ėinu maudytis žynau kur vėžiai buna ir aš dar lėidyma turių turėti Vo Dajot gamtos apsauga.