Nuotrauka iš rugsėjo 16 dieną vykusių 15-ųjų Vaižgantinių. Simonos Bagdonaitės nuotr.
Spalio 1-ąją Anapilin iškeliavo svėdasiškis literatas, kultūros organizatorius, choro dainininkas, visuomenininkas, vienas iš Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ steigėjų, šios organizacijos Garbės pirmininkas Algimantas Aleksandras Indriūnas.
„Dar taip neseniai, rugsėjo 16-ąją Malaišiuose Jis įteikė jau aštuntą savo paties įsteigtą jaunimui skirtą giminaičio kun. Aleksandro Papučkos vardu pavadintą „Meilės ir gerumo“ premiją, daugeliui šventės dalyvių dovanojo ką tik išleistą naują savo knygą „Meilė ir gerumas. Kunigas Aleksandras Papučką“…
Velionio artimieji informuoja, kad atsisveikinti su mirusiuoju galima spalio 3 d. 16 – 20.20 val. ir spalio 4 d. 10 – 13.15 val. Laidojimo paslaugų centro šarvojimo salėje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (M.K. Paco g. 4). Šv. Mišios už velionį bus aukojamos spalio 4 d. 9 val. Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g. 11). Karstas išnešamas spalio 4 d., trečiadienį, 13.15 val. Laidotuvės – Vilniaus Liepynės kapinėse”, – socialiniuose tinkluose apie bičiulio netektį žinia dalijosi Vytautas Bagdonas, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus muziejininkas, Vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ pirmininkas.
A. A. Indriūnas augo Sausalaukės kaime, septynių vaikų šeimoje, jis buvo jauniausias. Mokėsi Svėdasų vidurinėje mokykloje, jos nebaigė, nes iš dešimtos klasės buvo mobilizuotas į privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, 1956–1959 metais tarnavo kariniame dalinyje Rusijos šiaurėje.
Grįžęs į Lietuvą, 1959–1960 m. A. A. Indriūnas gyveno tėviškėje, o nuo 1960 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno ir dirbo Vilniuje. 1972–1982 metais A. A. Indriūnas dirbo Lietuvos kultūros paminklų restauravimo treste, kur įkūrė Metalo darbų restauravimo cechą ir buvo jo viršininkas, vadovavo liejimo, restauratorių kalvių galvaninio auginimo, spalvotojo metalo iškalinėjimo barams ir kitiems padaliniams, taip pat ėjo Vitražo, Keramikos, Dirbtinio marmuro, Lipdybos bei Auksavimo cechų vadovo pareigas. Jis pats specializavosi vitražų restauravimo srityje.
Nuo jaunystės A. A. Indriūnas grojo akordeonu, mokykliniais metais buvo Svėdasų meno mėgėjų kolektyvų muzikantas. Jis dainavo solo ir mokyklos chore, vėliau – Vilniaus vyrų chore, nuo to laiko buvo to kolektyvo, vėliau – Vilniaus karininkų ramovės vyrų choro „Aidas” dainininkas.
Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio A. A. Indriūnas rašė eilėraščius ir kūrė dainas, pagal savo tekstus sukūrė apie 10 dainų ir giesmių. Jo parašyta daina 2010 metais laimėjo Svėdasų seniūnijos skelbtą Svėdasų himno konkursą
