Vakar mirė kraštotyrininkė, kultūrologė Irena Seliukaitė. Atsisveikinimas rugpjūčio 28 d. Vilniuje, „Nutrūkusioje stygoje” nuo 9 iki 15 val. I.Seliukaitė bus laidojama 17 val. Ignalinos r. Tverečiaus kapinėse.
I.Seliukaitės biografiją pateikia anykstenai.lt:
„1976–1981 m. I. Seliukaitė dirbo Skiemonių (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, buvo užklasinės veiklos organizatorė. Gyvendama Skiemonyse, ji aktyviai organizavo kraštotyros veiklą, skatino moksleivių kraštotyrinius tyrinėjimus.
Nuo 1981 m. iki gyvenimo pabaigos I. Seliukaitė gyveno ir dirbo Vilniuje.
1981–1990 m. ji buvo Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja, 1990–2005 m. – šios draugijos pirmininkė, 2005–2018 m. vėl buvo šios draugijos pirmininko pavaduotoja, valdybos narė.
1996–2017 m. I. Seliukaitė dirbo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje. 1996–2002 m. ji buvo Etninės kultūros ir programų skyriaus vyriausioji specialistė, 2002–2006 m. – Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyriausioji specialistė etnokultūrai, 2006–2007 m. – šio skyriaus vedėja.
2007–2016 m. I. Seliukaitė buvo Regionų kultūros plėtros skyriaus vedėja, 2016–2017 m. – Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktorė.
Paskirta Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, 2015–2018 m. I. Seliukaitė trejų metų kadenciją buvo Valstybės apdovanojimų tarybos narė.
1992–2002 m. ji buvo metinio žurnalo „Mūsų kraštas” vyriausioji redaktorė. Ji taip pat buvo Šiauliuose leidžiamo žurnalo „Gimtasai kraštas” redkolegijos narė, Tautos namų tarybos ir Etninės kultūros globos tarybos narė.
I. Seliukaitė skaitė paskaitas studentams, mokytojams, kultūros darbuotojams. Ji buvo kraštotyrininkų, tautodailininkų ir kitų įdomių žmonių autorinių parodų organizatorė, rengė kompleksines kraštotyros ekspedicijas įvairiose Lietuvos vietose ir už jos ribų, kaupė kraštotyrinę medžiagą apie išnykusius kaimus, sudarė lokalines monografijas.
Ji buvo kraštotyros monografijų „Pakruojo apylinkės” (1996 m.), „Tverečiaus kraštas” (2001 m.), „Adutiškio kraštas” (2003 m.), „Lietuvos kalvystė” (2004 m.), „Šiaulėnai” (2004 m.) ir „Meteliai” (2008 m.) redakcinių kolegijų pirmininkė. Jis sudarė monografijas ir straipsnių rinkinius „Margionių klojimo teatras” (1989 m.), „Norbertas Vėlius” (su Perla Vitkuviene, 1999 m.), „Veliuona” (su Vida Girininkiene ir Povilu Krikščiūnu, 2001 m.), „Kuršėnai” (su Laimute Varkaliene, 2003 m.), „Raudėnų kraštas” (2007 m.) ir „Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai” (su Juozu Šoriu, 2018 m.).
I. Seliukaitė parašė ir paskelbė per 100 straipsnių krašto etnokultūros temomis kraštotyros monografijose ir spaudoje. Ji sukūrė scenarijus keliems dokumentiniams kino filmams.
Ji parengė ir išleido metodinius leidinius: „Nurodymai, kaip rašyti kolūkio istoriją” (1986 m.), „Mokyklinė kraštotyra : metodiniai patarimai” (su Irena Čepiene, 1996 m.), sudarė straipsnių rinkinį „Mokyklinė kraštotyra” (su Aleksandru Šidlausku, 2007 m.).
I. Seliukaitė apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2014 m.). Už veiklą etninės kultūros srityje jai skirta Jono Basanavičiaus valstybinė premija (2004 m.), įteiktas apdovanojimas „Auksinė scenos peteliškė” už nuopelnus puoselėjant Lazdijų rajono kultūrą (2008 m.).
Laisvalaikiu domėjosi kraštotyra – žmonių likimais istorijos vingiuose.”
