Eidamas 93-ečius metus mirė skulptorius Leonas Strioga.
L. Strioga gimė 1930 sausio 31-ąją Anykščių rajone Medžiočių kaime. Skulptoriaus tėvas dirbo žemę, tačiau labiau mėgo medžio ir kitus panašius darbus, o mama kurį laiką dirbo dvaro kambarine, vėliau rūpinosi namais ir dar trimis skulptoriaus broliais.
Kaip skelbiama L. Striogos interneto svetainėje, 1950 metais jis kartu su broliu įstojo į tuometinį Dailės institutą, dabar – Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo skulptūrą.
Skulptūros pasirinkimą jis aiškino iš motinos paveldėtu polinkiu į grožį ir iš tėvo perimtu susidomėjimu rankų darbais, taip pat įgimtu klausos defektu, kuris apsunkino bendravimą su aplinkiniais ir skatino ieškoti vienišiui tinkamos profesijos.
L. Strioga yra sukūręs per tūkstantį įvairių darbų – nuo viešosioms erdvėms skirtų granito kompozicijų iki kamerinių skulptūrų iš medžio.Tarp jo darbų – 1966 metais Kauno Ąžuolyne pastatyta dekoratyvinė granito kompozicija „Poilsis” — pirmas kūrinys viešojoje erdvėje. Kauno muzikinio teatro sodelyje menininkas pastatė dainininko Kipro Petrausko portretinį biustą. Nepriklausomybės aikštėje Kaune jis pastatė dekoratyvinę skulptūrą „Sapnas”, įrengė atminimo lentą su bareljefu V. Mykolaičiui-Putinui Kaune.
Nuo 1958 m. L. Strioga dalyvavo parodose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Suomijoje, yra surengęs arti 80 personalinių parodų ir 10 bendrų parodų su kitais dailininkais, dalyvavo apie 150 grupinių parodų.
2001 metais L. Strioga buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Kultūros ministras Simonas Kairys užuojautoje teigė, kad mirus L. Striogai „netekome itin jautraus, šviesaus ir dvasingo kūrėjo, kuris visą gyvenimą liko ištikimas vienai mūzai – skulptūrai“.
„Leono Striogos skulptūrose modernumas derėjo su tautine archajika, o jų skiriamuoju ženklu tapo paties skulptoriaus atrasta unikali kapotinė technika. Reiškiu nuoširdžią užuojautą skulptoriaus artimiesiems bei visai Lietuvos kultūros ir meno bendruomenei“, – teigė S. Kairys.
