Birželio 21-ąją, pralaimėjęs kovą su sunkia nepagydoma liga, Amžinybėn iškeliavo poetas, publicistas, knygų leidėjas, muziejininkas, Vaižganto atminimo sergėtojas Vlado Šlaito ir Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinių premijų laureatas Alfas Pakėnas (1953-2024). Šią liūdną žinią feisbuke pranešė Svėdasų krašto muziejus.
Ilgus metus A. Pakėnas vadovavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaižganto memorialiniam butui-muziejui, daugiau kaip dešimtmetį – Lietuvai pagražinti draugijos Kauno skyriui.
„Muziejininkas, kūrėjas, knygų leidėjas Alfas Pakėnas ne kartą lankėsi ir Vaižgantinėse, ir Svėdasų krašto muziejuje Kunigiškių I kaime. Muziejui yra padovanojęs knygų, archyvinių Vaižganto fotografijų.“ – rašo Svėdasų krašto muziejus.
Nereikia rašinėt nesąmonių. Šviesios atminties Alfas Pakėnas gyveno ir mirė Kaune, o ne Kunigiškiuose. Nei su Kunigiškiais, nei su kažkokiais Kuniškiais, tuo labiau su ten gyvenančiais buvusiais policininkais nieko bendro neturi. Kas rašinėja tokias kvailystes turėtų išsiblaivyti arba kreiptis pas psichiatrus.
Užuojauta artimiesiems ir svedasiškiams…
Mielas Alfuk, mielas bendramoksli, Tebūna lengva Tau Amžinybėje Dievo globoje. Užuojauta šeimai, visiems artimiesiems, pažinojusiems Tave.
Brangenybės…tokie žmonės. Dangaus karalystės…
Užuojauta artimiesiems.Poetas organizuodavo įdomius vakarus Vaižganto muziejuje.Gera prisiminti
Aš taip ir neprisiruošiau Alfui parašyti, kad visąlaik verkiu, klausydamasi Kazimiero dainos jo žodžiams parašytosios „Arkliams”… Verkiu ir dabar, būtent iš Kazimiero žinutės FB sužinojusi… jog Alfas iškeliavo… Labai labai seniai mudu jauni ir gražūs Ukmergės „Gimtojoje žemėje” buvome kolegos., sėdėję tame pačiame kabinete. Alfas važinėjo iš savo kaimo…Jis labai jautriai pasakodavo ape savo mamą… mylėjusią žmones ir žirgus… Ir apie skaudžią kelionę su jos karstu, lietui pliaupiant nedengtame sunkvežimio kėbule… Dabar gailiuosi, kad nepadovanojau Alfui savo novelių knygelės, kurioje „Saulėgrąžos ašara” skirta jo Mamos atminimui… Nedrįsau, jis tiek daug buvo pasiekęs literatūros arimuose… O aš daug Dievo duotosios dovanos rašyti, išbarsčiau laikraščiuose… …O dabarties liūdesy, kai baigia nužydėt alyvos krūmas mano buto palangėje, prisimenu, kaip vieną rytą, atėjusi į darbą, radau Alfo iš gimtųjų namų parvežtą alyvų puokštę… tokių senybinių, mažais žiedlapėliais… Šįvakar tie žiedlapėliai tarsi sklendžia ne lietumi, o ašaromis suvilgyti… P. S.Viena gydytoja, reanimatologė Birutė Žemaitytė, visą gyvenimą slaugiusį iškeliaujančius į Anapusybę, savo knygoje „Palydėsiu į Tėvo namus” teigė, jog miršantysis, kliedėdamas šaukiasi mamos… Taip buvo ir gydytojai slaugant savo Mamą… Trumpam atsigavusi ji Birutei sakydavo, jog jos mirusioji mama pasitikdavo… Todėl šį vėlų vakarą guodžiuosi, jog ir Tave, Alfai, pasitiks Tavoji Mama ir Judu lėksite dangaus pievose, įsitvėrę žirgų karčių…
Ačiū už tokį nuoširdų pasakojimą,skaičiau ir verkiau ,nes taip gražiai rašot ,tiek jausmų,tiek liūdesio ir gražių dalykų įdėjot,ačiū.
Linkiu sveikatos ir dar daug minčių išdėstyt ,aprašyt,nes mokat ,tai ir darykit,laikas ne mūsų sąjungininkas…..
Išties,retai taip nuoširdžiai prisimenamas Anapilin iškeliavęs Kolega.Ačiū Jums,Regina.
Kunigiškių kaime mirė Alfas Pakėnas o Kuniškiu kaime Saulius Pakėnas gyvas Igaliotynis buvęs.
Ačiū už tokį nuoširdų pasakojimą,skaičiau ir verkiau ,nes taip gražiai rašot ,tiek jausmų,tiek liūdesio ir gražių dalykų įdėjot,ačiū.
Linkiu sveikatos ir dar daug minčių išdėstyt ,aprašyt,nes mokat ,tai ir darykit,laikas ne mūsų sąjungininkas…..