„Verkiu. Šiandien netekome Žilvino Prano Smalsko Tėvo, vyro, brolio, senelio. Draugo…Žmogus, kurio nepastebėti neįmanoma. Kurio kūryba nepaliko nei vieno abejingo. Kuris paliko antspaudą visur, kur prisilietė…Dėl atsisveikinimo su Žilvinu pranešime vėliau, kai tik žinosime detales.“ – „Facebook“-e sekmadienį pranešė Irma Smalskienė.
Ž.P.Smalskui grįžtant iš sodybos sustojo širdis. Žinomas anykštėnas mirė ant savo žmonos rankų. Ž.P.Smalsko marti, Anykščių rajono tarybos narė I.Smalskienė „Anykštai“ sakė, kad Žilvinas sekmadienį jautėsi prastai, tačiau artimiesiems nepavyko jo atkalbėti nuo kelionės į sodybą prie Nevėžos ežero. Prie automobilio vairo sėdo pats Ž.P.Smalskas. Jo širdis sustojo važiuojant kaimo keliu, todėl dar didesnės nelaimės pavyko išvengti.
Preliminariais duomenimis, urna su veliono palaikais turėtų būti pašarvota trečiadienį, laidojimo namuose šalia Anykščių bažnyčios. Ž.P.Smalskas buvo patyręs ne vieną širdies infarktą.
Ž.P.Smalskiui ėjo 62-ieji metai. Ž.P.Smalskas augo Elektrėnuose, 1967–1978 m. baigė Elektrėnų vidurinę mokyklą. 1978–1982 m. su pertrauka mokėsi Vilniaus statybos technikume, įgijo architekto techniko specialybę
Nuo 1982 m. iki šiol Ž. P. Smalskas gyveno ir dirbo Anykščiuose. 1982–1990 m. jis dirbo Anykščių tarpkolūkinėje statybos organizacijoje meistru, buvo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto kapitalinės statybos skyriaus inžinierius, gamybinės grupės prie Anykščių rajono vyriausiojo architekto architektas.
1990 m. Ž. P. Smalskas Anykščiuose įkūrė individualią įmonę „Žilvinas“ (architektūrinis projektavimas ir mažoji architektūra, interjerų kūrimas) ir buvo jos savininkas, architektas. 1996 m. jis pertvarkė šią įmonę į T. Matelio įmonę ir 1996–2007 m. dirbo šioje įmonėje vadybininku. Jis pasižymėjo drąsiu kūrybiniu architekto braižu, nestandartiniais mažosios architektūros ir interjero sprendimais.
2007–2009 m. ir 2010–2011 m. Ž. P. Smalskas buvo viešosios įstaigos Anykščių turizmo informacijos centro vadybininkas. 2012 m. jis trumpai dirbo Anykščių kultūros centre dailininku scenografu.
2013 m. liepos–lapkričio mėnesiais Ž. P. Smalskas buvo viešosios įstaigos Kauno leidybos ir poligrafijos centro leidžiamo laikraščio „Šilelis“ redaktorius, vėliau 2013–2015 m. buvo šio laikraščio korespondentas.
Nuo 2003 m. jis yra Ž. P. Smalsko ūkio savininkas, turi kaimo turizmo sodybą „Antežeris“ Antežerio kaime (Anykščių r.).
Ž. P. Smalskas vaidino teatre, kurė scenografijas,buvo tautinių šokių klubo „Gojus“ narys. Anykščių, Skiemonių ir Viešintų mėgėjų teatrų trupių pastatymuose jis sukūrė apie 20 vaidmenų, paruošė per 10 scenografijų, parašė pjesę „Būsiu vyras“ (2010 m.). Jis sukūrė Anykščių – 2012-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinės projekto džiazo operos „Šventavartė“ (A. Vienuolio kūrybos motyvais) scenografiją, sumontavo keturių skulptūrų ansamblį „Suvalgytos žuvys“ po Anykščių miesto centriniu tiltu per Šventąją (2014 m.), skirtą Kristijonui Donelaičiui atminti.
Perkėlęs teatro scenografijos kūrimo techniką į atvirą erdvę, nuo 2016 m. jis kuria savitas medines kompozicijas viešosioms Anykščių krašto erdvėms, sukaldamas masyvias gyvūnų figūras iš pjautos medienos ruošinių. Jo kūriniai pristatomi interneto svetainėje www.balvonai.lt
Ž. P. Smalskas išleido savo eilėraščių knygas „XX. XL“ (2000 m.), „Tau, mieloji“ (2010 m.) ir „Žodžiai kišenėje“ (2020 m.).
Jis pelnė apdovanojimų už sukurtus vaidmenis mėgėjų teatro spektakliuose, respublikinėje apžiūroje „Atspindžiai“ buvo nominuotas kaip ryškiausias sezono vyro epizodinio vaidmens atlikėjas už Zakristijono vaidmenį Kosto Ostrausko spektaklyje „Čičinskas“ (režisierius Jonas Buziliauskas, 2016 m.).
Už meninę veiklą ir kultūrines iniciatyvas jam skirta Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2017 m.).
Ž.P.Smalsko biografiją pateikia anykstenai.lt.
