Miško festivalyje – bendrakūrybos eksperimentai

Rugpjūčio 6 – 12 dienomis Šimonių girios supamoje XIX amžiaus sodyboje Inkūnuose jau 5-ąjį kartą vyko Anykščių miesto Jurzdiko bendruomenės organizuojamas Miško festivalis.

Šiemet festivalyje surengta savaitę trukusi kūrybinė rezidencija menininkams. Rezidencijos programoje – bendruomeniškas gyvenimas kaime, vietogarsių klausymasis, miško maudynės, meno terapija, gamtinių buveinių pažinimo žygis ir kitos veiklos.

Taip pat 15-19 metų jaunimui surengtos kino dirbtuvės, kurias kuravo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kino meno specialybės studentai.
Viena iš šio festivalio organizatorių Simona Vaitkutė „Anykštai“ pasakojo, kad festivalyje dalyvavo 17 meno kūrėjų, o kartu su jaunimu Inkūnų kaime ir jo apylinkėse įvairiomis veiklomis kiekvieną dieną užsiėmė apie 40 žmonių. Dalyvauti Miško festivalyje atvyko dalyvių ir iš užsienio – Australijos, Anglijos, Belgijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių.

Miško festivalio organizatorė S.Vaitkutė sakė, kad festivalio dalyviai visą savaitę gyveno palapinėse, o įvairios kūrybinės dirbtuvės, kino filmų peržiūros ir kitos veiklos vyko sodybos, kuri priklauso jai, kieme, ūkiniuose pastatuose.

„Festivalio dalyviams neatlygintinai suteikiau pastogę įvairioms jų veikloms, pasirūpinome jų maitinimu. Žinoma, kadangi tai Miško festivalis, labai daug veiklų, tokių, kaip žygiai, miško maudynės, vyko Šimonių girioje“, – pasakojimą apie festivalį tęsė S.Vaitkutė.

Miško festivalio organizatorė S.Vaitkutė sakė, kad festivalio formate šiemet dominavo bendrakūryba.
„Tai ekspermentavimas su bendru buvimu ir bendra kūryba. Mūsų festivalio esmė yra sukurti erdvę, kurioje užgimtų kūryba, atspindinti mūsų santykį su gamta. Šių metų festivalio tema buvo „Atokvėpis“ ir šia temą festivalio dalyviai galėjo laisvai interpretuoti“, – sakė ji.

S.Vaitkutė pasakojo, kad Miško festivalyje buvo vadovaujamasi Lietuvoje dar gan retai praktikuojama atviros erdvės koncepcija, kuri dažna konferencijose.
„Yra sukuriama erdvė ir žmonės joje yra paliekami imtis lyderystės. Menininkai patys sprendė , ką ir kaip jie nori kurti“, – sakė S.Vaitkutė.
Per savaitę kino dirbtuvėse jaunimas sukūrė du filmus, o Miško festivalio pabaigą vainikavo teatralizuota ekskursija po Šimonių girią.
„Ši ekskursija po girią pasibaigė atkeliavus iki skardžio. Toliau nebebuvo kur eiti ir tai buvo kvietimas sugrįžti ten, iš kur atėjome, susimąstyti, kad esame gamtos dalis ir nuo jos atkirsti mes negalime gyventi gerai“, – tęsė S.Vaitkutė.

Miško festivalio organizatorė S.Vaitkutė atkreipė dėmesį, kad festivalyje užgimsta naujos bendradarbiavimo idėjos, projektai, kurie tęsiasi ir vėliau, pasibaigus Miško festivaliui.

„Pavyzdžiui, miško maudynės. Apie jas Lietuvoje niekas nežinojo, kai kas iš mūsų juokėsi, tačiau į festivalį prieš penkerius metus pasikvietėme Miško maudynių pradininką iš Japonijos. Šiandien Lietuvoje jau rengiami miško maudynių terapijos gidai.Visi procesai rutuliojasi toliau“, – pasidžiaugė S.Vaitkutė.
S.Vaitkutė sakė, kad Miško festivalį Jurzdiko bendruomenė planuoja tęsti ir ateityje, tačiau plėstis į Anykščių miesto erdves neketinama.

„Pirmiausia aptarsime šių metų festivalio rezultatus, o tuomet galvosime ir apie naujas jo formas. Masinių renginių vyksta nemažai, o mums svarbu išbandyti įvairius procesus. O juos dideliame žmonių rate išbandyti būtų gan sudėtinga, be to, tam ir išteklių neturime, todėl kol kas neturime planų išeiti į Anykščių miesto erdves“, – sakė S.Vaitkutė.

Šiemet Anykščių rajono savivaldybė Miško festivaliui skyrė 1 tūkst.714 Eur paramą, Lietuvos kultūros taryba festivalį parėmė 4 tūkst. Eur.