Šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu per dieną gesina vidutiniškai po 5 miško gaisrus. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos. Lietuvoje vyraujant sausrai, kuri vietomis siekia stichinį lygį, miškininkai bei ugniagesiai prašo visų gyventojų atsakingumo poilsiaujant gamtoje.
Sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, Lietuvoje pradėta fiksuoti gegužės 9 d., vėliau plėtėsi ir atskirose regionuose sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Sausringi pavasario ir birželio orai labai palankūs kilti ir plisti miško gaisrams. Dėka Valstybinių miškų urėdijos (VMU) naudojamos efektyvios miško gaisrų stebėjimo sistemos, kurios pagalba stebimi didelės bei vidutinės miško gaisrų rizikos medynai, miško gaisrai yra efektyviai identifikuojami ir suvaldomi. Vidutinis miško gaisro plotas nesiekia 0,3 ha, tačiau bet kuris kilęs miško gaisras, jeigu nebus laiku pastebėtas ar suvaldytas pirminėje miško gaisro plitimo stadijoje, gali virsti nekontroliuojamu miško gaisru ir peraugti į stichinę nelaimę.
„Nors mūsų turimi ištekliai ir technologijos leidžia operatyviai pastebėti kilusį gaisrą ir suvaldyti, kad jis neišplistų iki nekontroliuojamos ugnies, tačiau saugiai jaustis negalima. Nekontroliuojamai plintančių miško gaisrų, o ypač viršūninių miško gaisrų sustabdyti beveik neįmanoma. Išplitus tokiam miško gaisrui, kiltų didelis pavojus miškuose įsikūrusių vienkiemių ir pamiškių gyventojų gyvybei, sveikatai ir turtui. Taip pat dėl padidėjusios oro taršos kietosiomis dalelėmis kiltų pavojus ir pavėjui nuo gaisro esančioms gyvenvietėms, įvykis gali peraugti į ekstremalią situaciją“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Remiantis statistiniais duomenimis, didžioji miško gaisrų dalis kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, neteisingai naudojamų kepsninių, ar neatsargiai numestos nuorūkos. Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, visi miško lankytojai privalo elgtis labai atsakingai – laužus ar kepsnines kurti tik tam specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse, laužų nei akimirkai nepalikti be priežiūros, baigus stovyklauti visiškai užgesinti buvusias laužavietes, jokiais būdais nepalikti rusenančių anglių. Taip pat nenumesti pilnai neužgesintos nuorūkos, atsakingai naudoti bet kokius ugnies šaltinius.
„Artimiausiu metu šalyje prognozuojami karšti ir be kritulių orai, šalies miškuose įsivyrauja aukščiausia V miško gaisringumo klasė, kuriai esant, rizika kilti ir nekontroliuojamai plisti miško gaisrams labai ženkliai padidėja, todėl jei orai artimiausiu laiku nesikeis, įvertinusi vietos sąlygas ir galimas rizikas, Valstybinių miškų urėdija, esant poreikiui, kreipsis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl laikino fizinių asmenų lankymosi gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu apribojimo ar uždraudimo miškuose. Nenorime uždrausti ar kitaip apriboti visuomenei poilsiauti gamtoje, todėl pirmiausia kreipiamės į miško lankytojus ir labai prašome elgtis atsakingai“, – sako M. Ivanauskas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 8 straipsnio bei Lankymosi miške taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 „Dėl Lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“ 8 ir 9 straipsnių nuostatomis, VĮ Valstybinių miškų urėdija gali kreiptis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl fizinių asmenų lankymosi miškuose uždraudimo ar apribojimo.
