Muziejininko piešiniuose upės, jūros ir maži upeliai

Martynas DULKĖ

Gegužės 28 -tąją, po Sekminių pamaldų Svėdasų bibliotekoje atverta muziejininko, kraštotyrininko Raimondo Guobio paroda „Banguokit, upės, jūros ir maži upeliai“.
Ekspozicijoje 26 spalvingi ir daugybę simbolių, ženklų prisotinti geliniu rašikliu ir akvareliniais pieštukais piešti meniniai žemėlapiai bei piešiniai, kurių jungiamoji grandis – įvairių žuvų, žuvelių vaizdiniai. Paroda veiks iki pat liepos 6-os, Lietuvos valstybės šventės.

Parodos autorius R. Guobis, nuo bažnyčios atžygiavęs su vėjuke besiplaikstančia legendine, daugybėje žygių nešta, karališkai raudonos spalvos raitu riteriu ir tauriais baltų angelų simboliais spindinčia Aukštaitijos vėliava su išsiuvinėtu trijų liepsnų sukūrėlio simboliu ant peties, kalbėjo, kad ši diena parodai atverti pasirinkta neatsitiktinai. Šie metai yra minimi kaip Aukštaitijos metai, o Sekminės, pasak etnografų, yra pati svarbiausia, būdingiausia aukštaičių regionui tradicinė šventė.
Galerijoje susirinko bene trys dešimtys menu ir svėdasietiškomis įdomybėmis besidominčių piliečių, ypač pasidžiaugta atvykusiais užpalėnais, šimoniečiais, kauniečiais ir rokiškėnais.

Parodos autorius R. Guobis apie tai, kas pavaizduota paveikslų cikle ,,Banguokit, upės, jūros ir maži upeliai”, štai ką pasakojo.
„Antalieptė ir Dusetos, vandenų apsemta Panevėžio vyskupijos kanauninko žvaigždė, tarsi aliuzija į gerbiamą šių parapijų kleboną kan. Stanislovą Krumpliauską. Dusetos su visomis įžymybėmis: Vytauto Didžiojo tiltu, nuostabiomis, karūnuotomis pušimis apkaišytomis kapinėmis, sakraliu panteonu, Salakas savo aukštu akmeninės bažnyčios špiliu, Luodžio ežero mėliu, jo gelmes perskrodžiančia Šventosios tėkme, kuri taip pat žaismingai prateka dar du ežerus, krenta per Tiltiškių malūno užtvanką, tingiai išplatėdama palengva įsilieja į Antalieptės marias. Keturių tiltų pasaulis – Šventosios atkarpa nuo istorinio Užpalių tilto, pro Kunigiškių, Žaliosios iki pat „geležinio“ tilto ties Mickūnais. Šventoji tarp Andrioniškio ir Anykščių, legendinis, milžiniškas samdinio Davainio dar XIX amžiuje Sekminių rytą sugautas Vadakstos žiotyse milžiniškas šamas, linksmai nardančios žuvelytės, skriejantys, išmaniai susilankstę ilgus kaklus garniai.

Šventos upės vidurupys: paveikslas, pašvęstas didžiajam dešiniojo kranto miškui – Šimonių giriai, už kurios medynų stūkso Švč. Mergelės Marijos stebuklų nutvieksta Šimonių bažnytėlė, kyla senpušių viršūnių karūnos, spindi šilų ežerai, bokšto kryžiumi į dangų stiepiasi Inkūnų bažnytėlė, trykšta gaivieji šaltiniai, milžinu tamsuoja Lašinių srovėje surastas mažas juodas akmenėlis, nardo žuvys.

Žavūs ir kiti mažesnieji upeliai: veik prie pat Svėdasų esanti Aluotė, vingiuojanti šalia legendinio Adomynės dvaro. Matyti pasakojimuose minimi dvaro vartai su užrašu Jonava, žiaurusis ponas Žurauskas, viena jo dukrų Malvina ir jos prancūzų kalbos mokytojas bei mylimasis Svėdasų bažnyčios vikaras Liudvikas Adomas Jucevičius, padangėmis žygiuojantis, „Brno“ kulkosvaidžiu nešinas sparnuotasis Algimanto apygardos partizanų vadas Antanas Starkus – Montė. Nosvė, į Šventąją įtekanti prieš pat Žaliąją, atvingiuojanti iš užpalėniškų Kušlių pelkynų, pro Vilučius, Kunigiškius, Vilkabrukius, Gargažinę, kur po šimtamečiu ąžuolu matyti stabtelėjęs, lazda pasirėmęs iš šio dvarelio kilęs ilgametis Vyžuonų klebonas Tuskenis.

Po to ir labai tolimos mūsų kraštui, dainose apdainuojamos upės Venta ir Šešupė, dzūkiškasis Merkys, žemaitiškas Babrungas ir kiti gyvieji vandenys“, – pasakojo R. Guobis.

Paveikluose yra Ryga, Klaipėda, Kaunas… Gedimino pilies bokštu, katedra, Šv. Onos bažnyčia, Trijų kryžių kalnu pagerbta Lietuvos sostinė Vilnius.
Autorius paatviravo, kad, prisilietus prie šių didžiųjų miestų, kilo pagundos išeiti į platų pasaulį, ketino pirmiausia nupiešti Londoną, Paryžių su svarbiausiais simboliais bei Temzėje ir Senoje nardančiomis žuvelėmis. Gerai, kad to nepadarė, nes ten nėra pabaigos, o Aukštaitijos vėliavoje išrašytas šūkis aiškiai skelbia, kad tėvynėje telpa visas pasaulis…

Naujųjų paveikslų ciklas, tarsi tąsa anksčiau nupieštos serijos piešinių su Šventąja ir jos intakais, kitomis upėmis bei upeliais, kurie šiuo metu eksponuojami Andrioniškio bibliotekoje.

Paklausus, ką planuoja piešti ateityje, Svėdasų menininkas smiliumi bakstelėjo į paveikslą su Rubikių ežeru ir jo apylinkėmis, salomis salelėmis, jachtomis, milžiniškais karšiais, juos apspitusiomis mažytėmis žuvelėmis, meškeriotojais, Burbiškio dvaru, bažnytėle, apžvalgos bokštu. Ketina nupiešti keliolika paveikslų su Anykščių krašto ežerais.