Muziejus atsisakė grynųjų pinigų

Greitai bus metai, kaip Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorės pareigas eina čia kultūros projektų vadove dirbusi Audronė Pajarskienė.
Apie tai, kas muziejuje įvyko per beveik metus laiko ir ateities planus – „Anykštos“ pokalbis su A. Pajarskiene.

– Kas naujo Anykščių muziejuje įvyko nuo to laiko, kai pradėjote eiti direktorės pareigas? Kokie ateities planai?

– Įvyko dideli struktūriniai pokyčiai, keitėsi visa muziejaus administravimo ir valdymo struktūra. Man pradėjus dirbti, buvo atliktas Anykščių rajono savivaldybės vidaus auditas, pateiktos išvados, kurios privertė keisti suplanuotus turinio dalykus, daryti daug administracinio darbo, pradedant nuo pareigybių aprašymo, teisinės bazės sutvarkymo. Tai – nematomi dalykai.

O tai, kas matoma – laimėjome didžiulį kultūros turinio skaitmeninimo projektą (audiovizualinės erdvės „Šilas nubunda“ sukūrimas), kurio vertė – 150 tūkst. Eur. Jis finansuojamas per Europos agentūrą „Investis“ 100 procentų. Visi metai paskirti naujo mūsų kultūros turinio pristatymui per įvairias skaitmenines, kitas patyrimines veiklas. Šis projektas kol kas eina sudėtingai – stringa dideli pinigai, viešųjų pirkimų procedūros. Kartais tas darbas tampa ilgas ir kantrus visos komandos darbas.

Vienas didesnių dalykų, kuris vyksta muziejuje – tai šių metų Antano Baranausko jubiliejinių metų renginiai ir planai 2026–2027 metams. Šiuo metu vyksta intensyvus ir ekspozicijų, ir leidybos, ir visų kitų darbų rengimas.

Pertvarkyta Bronės Buivydaitės sodyba, kuriamos aktyvesnės veiklos, parengtas projektas „Stebuklingas kūrybos sodas Buivydaitės erdvėje“ sodybos turinio atnaujinimui. Taip pat yra mūsų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžiai su Marijos trobele, mūsų anykštėnais, gaminančiais obuolių sūrį, kurie labai sėkmingai dirba Didžiulių sodyboje.

Kalbant apie viešinimą, atsirado visai naujos koncepcijos ir nauji pristatymai, bendradarbiaujant su Turizmo ir verslo informacijos centru, gražiai dalyvaujame viso mūsų miesto, rajono kultūrinio turizmo pristatymuose. Kolegos iš kitų mūsų įstaigų džiaugiasi, kad muziejus tampa aktyviu partneriu ir daugelyje komunikacijos projektų.

Veikla Ukrainos pabėgėliams ir Ukrainai, jos kultūros puoselėjimui – tarsi antras muziejaus padalinys.

Dar viena naujovė – atsisakėme grynųjų pinigų paslaugos ir įdiegėme trijuose mūsų objektuose – Siauruke, Vorutoje ir A. Vienuolio name – kasos aparatus ir dabar vyksta atsiskaitymai kortelėmis, išduodami čekiai. Mums tai yra iššūkis, pasikeitė ir pats klientų aptarnavimo pobūdis. Grupėms būdavo lengviau išdalinti bilietus. Tai – valstybės politika, diegiama visuose muziejuose.

– Kokios yra atnaujintos, naujos ekspozicijos muziejuje?

– Arklio muziejuje pertvarkyta ir atidaryta stipri ekspozicinė erdvė „Rogės ir ratai“. Reikia suprasti vieną dalyką – kad ekspozicijos atnaujinimas nėra parodos, ką mes dabar ir darome tuščiose erdvėse. Tokie dalykai greitai neatsitinka – tai yra didelės investicijos. Tai yra visuma, kur viskas vyksta. Minėtame projekte „Šilas nubunda“ planuojamas vienas intelektualus kūrybinis žaidimas pagal A. Baranausko „Anykščių šilelį“ – diegiama komandinio žaidimo erdvė, tuo pačiu keisis ir ekspozicinė erdvė – pagal žaidimo stilistiką, dizainą. Viskas vyksta paraleliai.

Rudenį pradėjome rengti A. Vienuolio namo techninį projektą. Labai norime pateikti paraišką Kultūros paveldo departamentui dėl tolesnės eigos.

Mano pozicija tokia – geriau padaryti, o paskui kalbėti. Ir padaryti ne daug smulkių reikaliukų, bet didelius, šimtatūkstantinius projektus, kuriuos ir pati rengiu.

– Ar atsirado muziejuje naujų darbuotojų? Gal yra ir atsisveikinusių?

– Net ir su tais darbuotojais, kurie išėjo į pensiją, neatsisveikiname. Pavyzdžiui, Arklio muziejuje audėja dirba vasarą.

Atsirado ir naujų etatų – pradėjo dirbti kultūrinės veiklos vadybininkė, žirgininkė. Arklio muziejuje yra du nauji „darbuotojai“ – žirgai Kėkštas ir Varis.

Taip pat priėmėme aplinkos tvarkytoją, gavome papildomai 6 žmones vasarai iš Užimtumo tarnybos.

– Ar keičiasi lankytojų skaičius?

– Dar nedirbu metų laiko, todėl negaliu pasakyti apie srautus. Tik dabar pradedame skaičiuoti, ar srautai didėja, ar mažėja. Sezonas sudėtingas, muziejaus lankymai labai pasikeitė. Muziejininkai daug metų dirba ir žino – jei oras geras, daug žmonių, o jei prastas – mažai. Bruzdesio yra. Žmonės pozityvūs, kūrybiški.

– Kokie objektai yra lankomiausi? Ar jie keičiasi?

– Tai vėlgi priklauso net nuo oro, bet lyderiu išlieka Arklio muziejus. Ten yra didžiausia ekspozicija, ten daugiausia darbuotojų dirba. Taip pat – Siauruko muziejus, su kuriuo bendradarbiaujame, įdiegėme bendro bilieto naudojimą, lankomas Vorutos piliakalnis.

Džiugina, kad A. Vienuolio namą pradėjo aktyviai lankyti.

Visoje Lietuvoje matome, kokios yra muziejų lankymo tendencijas – žmonės mieliau renkasi aktyviąsias pramogas, gamtą, nišinius renginius. Mes – ne išimtis, tačiau nieko nepiešiu nei tamsiomis, nei šviesiomis spalvomis. Viskas yra pasiekiama.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas