Ilgiausias šį šimtmetį Mėnulio užtemimas penktadienį sutaps su didžiausiu per 15 metų Marso priartėjimu prie Žemės, tad dangaus stebėtojai šį kartą turės dvi neeilines astronomines progas.
Ne taip kaip Saulės užtemimų atvejais, šį dangaus spektaklį bus galima stebėti be jokių apsauginių priemonių akims.
„Viskas, ką reikia padaryti – tai išeiti į lauką!“ – informuoja Karališkoji astronomijos draugija Londone.
Maždaug pusėje pasaulio Mėnulis visiškai ar iš dalies Žemės šešėlyje bus nuo 17 val. 14 min. iki 23 val. 28 min. Grinvičo (nuo 20 val. 14 min. iki šeštadienio 2 val. 28 min. Lietuvos) laiku: iš viso šešias valandas ir 14 minučių.
Visiškas užtemimas truks nuo 19 val. 30 min. iki 21 val. 13 min. Grinvičo (nuo 22 val. 30 min. iki šeštadienio 0 val. 13 min. Lietuvos) laiku.
„Visiškas užtemimas truks 103 minutes, tai ilgiausias užtemimas XXI amžiuje!“ – nurodė Karališkoji astronomijos draugija.
Tuo pačiu metu nakties danguje netoli Mėnulio švies Marsas, kuris atrodys neįprastai didelis ir šviesus. Ši kaimyninė planeta, skriejanti aplink Saulę eliptine orbita, bus vos už 57,7 mln. km nuo Žemės.
„Turime retą ir įdomų reiškinių sutapimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiaus observatorijos astronomas Pascalis Descampsas (Paskalis Deskampsas).
„Turėtų matytis Mėnulio vario raudonumo atspalvis ir visai šalia Marsas, „Raudonoji planeta“, labai ryški ir pati su nežymiu oranžiniu atspalviu“, – sakė jis.
Astronomai mėgėjai pietiniame pusrutulyje turės geriausias sąlygas grožėtis dangaus spektakliu, ypač Pietų Afrikoje, Australijoje, Indijoje ir Madagaskare, tačiau dalinis užtemimas bus matomas ir Europoje bei Pietų Amerikoje.
„Jei norite geriau apžiūrėti paraudusį Mėnulį, praverstų žiūronai“, – patarė Karališkoji astronomijos draugija.
Dangaus kūnai stoja į eilę
Visiškas Mėnulio užtemimas įvyksta tada, kai Žemė atsiduria tiesiai tarp Mėnulio ir Saulės, užstodama tiesioginę Saulės šviesą, dėl kurios mūsų palydovas paprastai spindi gelsvai baltai.
Panašioje padėtyje Mėnulis atsiduria kiekvieną mėnesį, bet jo orbita pasvirusi, todėl paprastai jis praskrieja virš Žemės šešėlio ar žemiau jo, tad daugumą mėnesių pilnatis būna be užtemimo.
Tačiau kuomet visi trys dangaus kūnai tvarkingai išsirikiuoja į vieną eilę, Žemės atmosfera išsklaido mėlyną Saulės šviesą ir laužia raudonus spindulius ant Mėnulio, paprastai suteikdama jam rausvą atspalvį.
Dėl šios priežasties reiškinys pelnė „kruvinojo Mėnulio“ pavadinimą, bet Markas Bailey (Markas Beilis) iš Armos Observatorijos Šiaurės Airijoje sakė, kad spalva gali būti labai įvairi.
Iš dalies tai priklauso nuo to, „kiek debesuotos ar skaidrios yra Žemės atmosferos dalys, kurios leidžia Saulės šviesai pasiekti Mėnulį, – AFP sakė jis. – Per labai tamsų užtemimą Mėnulis gali būti beveik nematomas. Ne tokių tamsių užtemimų metu Mėnulis gali atrodyti tamsiai pilkas ar rudas,.. rūdžių, plytų spalvos ar, labai šviesaus (užtemimo) atveju, vario ar oranžinės spalvos.“
Šį kartą užtemimas ilgai truks iš dalies dėl to, kad Mėnulis slinks beveik ties Žemės centru, per visišką jos šešėlį.
„Baugus ir nuostabus“
Mūsų palydovas taip pat bus tolimiausiame nuo Žemės savo orbitos taške, todėl mums atrodys dangumi judantis lėčiau ir Žemės šešėlyje išbus ilgiau.
Tuo tarpu NASA paneigė socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius pramanus, kad per užtemimą Marsas atrodys tokio paties dydžio kaip Mėnulis.
„Jei tai būtų tiesa, mes būtume didelėje bėdoje dėl gravitacinės traukos Žemei, Marsui ir mūsų Mėnuliui!“ – sakoma NASA interneto svetainėje.
Marsas bus panašus į labai ryškią žvaigždę.
„Visi užtemimai įspūdingi, – sakė Robertas Massey (Robertas Masis) iš Karališkosios astronomijos draugijos. – Per Mėnulio užtemimų vidurį gali atrodyti, kad Raudonoji planeta apsigyveno netoli Žemės… Jie abu baugūs ir nuostabūs, ir aš tikrai eisiu pasižiūrėti!“
