Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį ir šeštadienį dalyvaus NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, kur pagrindinis dėmesys bus skiriamas Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių – Rumunijos ir Bulgarijos – saugumo užtikrinimui.
Penkiose darbo sesijose Šiaurės Atlanto Tarybos lyderiai įvertins grėsmes Rytuose ir Pietuose bei padėtį Ukrainoje, aptars NATO ir ES bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, nelegalia migracija ir terorizmu, kalbėsis apie santykius su Rusija, įvertins, kaip įgyvendinti Velso susitarimai, ir pirmą kartą tvirtins ilgalaikes karines atgrasymo priemones.
Iškart po Krymo aneksijos Velse NATO šalių vadovai sutarė dėl operatyvių priemonių saugumo užtikrinimui. Per dvejus metus sukurtos ir triskart padidintos aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgos, įkurtos 6 NATO vadavietės – viena iš jų Vilniuje, sustiprinta žvalgyba, pagreitintas sprendimų priėmimo procesas reaguojant į hibridines grėsmes, surengta per 150 kolektyvinės gynybos pratybų.
Kadangi per dvejus metus grėsmės nesumažėjo, pasak Prezidentės, taikai užsitikrinti būtina pereiti prie atgrasymo realiais kariniais pajėgumais. Varšuvoje ir bus siekiama ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios atgrasytų Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis.
Lietuvai svarbiausia, kad NATO viršūnių susitikime būtų pritarta 4 nuolatinių batalionų kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje steigimui bei brigados dydžio sunkiosios karinės technikos karinio junginio dislokavimui regione.
Lietuva taip pat siekia, kad būtų patvirtintos specialiosios priemonės apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados.
Taip pat labai svarbu, kad NATO gynybos planai būtų atnaujinami pagal realius grėsmių scenarijus ir būtų patvirtintas nuolatinis jų testavimas pratybose. Varšuvoje bus siekiama sutarimo, kad dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo sprendimus galėtų dažniau priimti NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.
Varšuvos susitikime taip pat turėtų būti nuspręsta dėl Aljanso saugumui svarbių raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų, taip pat ir Lietuvoje.
