Projektu „Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios sandėlio įveiklinimas: istorinės ekspozicijos sukūrimas“ aktualizuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios statinių kompleksas (unikalus objekto kodas 32801). Ypatingas dėmesys skirtinas bažnyčios statinių komplekso sandėliui (32803) bei šios šventovės istorijai.
XX a. architekto Nikolajaus Andrejevo suprojektuota neogotikinė, aukščiu, istorija bei garsių menininkų kurtais meno objektais unikali Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, kartu su gretimais statiniais sudaro vieningą ansamblį, kuris 2009 metais paskelbtas regioninės reikšmės nekilnojama kultūros vertybe.
Dar 1969 m. gegužės 7 d. į Anykščius atvykęs monsinjoras Albertas Talačka (1921–1999) pasižymėjo subtilia kultūros esteto nuovoka, turėjo ypač retą tuometiniams kunigams meninį skonį ir gilų religinių simbolių žinojimą. Klebono pastangomis Anykščių bažnyčia bei jos šventorius praturtintas Marijos Mackelaitės 13 vitražų rinkiniu, Vlado Vildžiūno „Jėzus Nazarietis“, Antano Kmieliausko „Šventoji šeima“, Jono Kazlausko „Liūdinčioji Marija“ skulptūromis, unikaliomis Rimo Idzelio „Kryžiaus kelio stotimis“, Henriko Rudzinsko skulptūra „Poetas, vyskupas Antanas Baranauskas“, Jono Meškelevičiaus biustu raštijos pradininkui Konstantinui Sirvydui, Vaidoto Žuko paveikslais „Šv. Kazimieras“, „Palaimintasis Jurgis Matulaitis“, „Krikštykla“, Vlado Vildžiūno šventovės skliautų ir didžiojo altoriaus sienos nišos dekoru, Teodoros Kriaučiūnaitės paveikslais „Šv. Marija Goreti“, „Marija Krikščionių paguoda“ ir „Šv. Pijus X“ bei iš barokinės senosios bažnyčios likusiais barokiniais XVIII a. paveikslais „Šv. Laurynas“, „Šv. Augustinas“ ir „Nukryžiuotas Kristus“. Sąjūdžio metais šventoriuje iškilo mediniai „Misijų“ (aut. Kazimieras Nemanis, 1987 m.) ir „Tremtinių“ (aut. Alvydas Seibutis, 1988 m.) kryžiai.
Ankstyvuosius Anykščių Šv. Mato bažnyčios istorijos tarpsnius mena dar 2020 m. rugsėjo 23 d. šios šventovės šventoriuje, ruošiantis paminklo anykštėnėms partizanėms statybos darbams, iškastas 85 cm 150 kg svorio varpas. Ant varpo išlieti užrašai leidžia daryti prielaidą, jog iškasena įamžina XVIII a. statytos mūrinės barokinės bažnyčios laikus bei iškilios Anykščių krašto asmenybės – Jono Dominyko Lopacinskio (1708–1778) nuopelnus Anykščių parapijai. Eidamas aukštas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojo sekretoriaus pareigas, jis 1743–1762 m. taip pat buvo ir Anykščių klebonas. Ši iškasena nutiesia naratyvo liniją tarp senosios ir dabartinės Anykščių Šv. Mato bažnyčios istorijos tarpsnių. Nepaisant to, jog ši šventovė garsėja iškilių menininkų kurtais meno paminklais bei netikėtais radiniais, tiek iškasto varpo eksponavimo bei saugojimo, tiek meno paminklų kūrėjų biografijų atžvilgiu iki šiol nebuvo sukurtas interaktyvus ir įtraukus turinys.
XVIII a. pab. – XIX a. pr. mena Anykščių Šv. Mato bažnyčios šventoriuje esantis mūrinis sandėlis – vienas seniausių pastatų mieste (kartu su Anykščių koplyčia bei Okuličiūtės dvareliu). 2022 m. Anykščių rajono savivaldybė suteikė finansinę paramą, tuomet pastatas atnaujintas ir šiuo metu yra paruoštas tapti dar vienu turizmo bei Šv. Jokūbo kelio traukos tašku. Būtent šiame Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios komplekso pastate, 2023 m. gavus Kultūros paveldo departamento bei Anykščių rajono savivaldybės finansinę paramą, ketinama sukurti išsamią ir interaktyvią šventovės bei joje kūrusiųjų asmenų istorijos ekspoziciją, į vieną darnų darinį sujungiant senąsias ir moderniąsias vertybes.
2024 m. gruodžio 8 d. minėsime Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios konsekracijos metines (1914 m. gruodžio 8 d. ją konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius), todėl šios šventovės sandėlio įveiklinimu anykštėnams bei atvykėliams bus suteikiama galimybė į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto praeitį pažvelgti nauju žiūros kampu.
Šis projektas orientuotas į nemokamos sklaidos bei pažinimo užtikrinimą, tad yra skirtas visiems asmenims, besidomintiems kraštotyra, kultūros istorija, sakraliniu menu bei įsimintinomis Anykščių krašto asmenybėmis. Su šventovės sandėlyje pateikiamu turiniu bus galima susipažinti ne tik Šv. Jokūbo kelio stotelėje, bet ir virtualioje erdvėje – taip skatinant domėtis gaivinamu kultūros paveldu ir užsienyje esančias Pasaulio anykštėnų bei kitas bendruomenes. Tikime, jog šis, naujai atgimęs, pastatas ilgainiui taps dar vienu kultūrinio turizmo bei Šv. Jokūbo kelio traukos tašku Anykščiuose.
Projekto organizatorius: Anykščių menų centras
Projektą finansuoja: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Anykščių rajono savivaldybė
Informacinis rėmėjas: regioninis naujienų portalas anyksta.lt ir laikraštis „Anykšta“
Projekto partneris: „Ekspobalta“
Šis pastatas yra seniausias Anykščiuose, jis yra vienintelis likęs nuo barokinės bažnyčios, kurios ansamblis buvo baigtas statyti 1769 metais. Senosios barokinės bažnyčios foto, kurios išlikę nuo upės ir tilto pusės, rodo, kad tada šis pastatas buvo, o dvarelis bei koplyčia statyta 19 a. pradžioje, todėl seniausio Anykščių pastato įveiklinimas yra labai svarbus. Jame galėtų būti įtaigiai pateiktas senosios barokinės bažnyčios, kurioje buvo krikštyti visi garsieji rašytojai, mokslininkai, vaizdai ir faktai elektroniniais įrenginiais. Tad Idzelio stacijas ir skulptūros šventoriuje apžiūrintys lankytojai galėtų pastate gauti labai svarbios informacijos (kas buvo prieš dabartinę šventovę) ir pamatyti išlikusių foto bei kitos ikonografijos.
Baltasienė, bet belangė, tamsi patalpa, visai netinkama ekspozicijai:) Jei bažnyčios istorinei ekspozicijai tai pakankamai vietos dar yra bažnyčios bokšte. Ten ir erdvu, ir šviesu, pakilu.
kaip tik langų nebuvimas yra labai gera sąlyga ekspozicinei aplinkai sukurti e-priemonių būdu.