Naujųjų metų sutikimas be fejerverkų: kodėl verta atsisakyti pirotechnikos

Sutinkant Naujuosius metus vis dar įprasta susprogdinti daug įvairių pirotechninių gaminių, tačiau ši pramoga daro neigiamą poveikį ir žmonių sveikatai, ir aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė pasakoja, kad sprogdamos pirotechnikos priemonės labai padidina triukšmo lygį, jų degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę, į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai ir pan. 

Specialistė atkreipia dėmesį, kad dėl fejerverkų sprogdinimo padidėjusi kietųjų dalelių  ir kitų teršalų koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis. Dėl pirotechnikos priemonių keliamos aplinkos taršos bei triukšmo kenčia naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta.

Oro užterštumas Naujųjų metų naktį gali padidėti ir kelis kartus

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų aplinkos ore labiausiai padidėja kietųjų dalelių (KD10, KD2,5) koncentracijos, tačiau išauga ir kitų teršalų (sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO) vertės.

V. Bimbaitė atkreipia dėmesį, kad teršalų koncentracijos per pirmąją Naujųjų Metų valandą staiga išauga kelis ar net keliolika kartų.

Santykinai didesnės KD₁₀ koncentracijos Naujųjų metų naktį susiformuoja miestų vadinamuose miegamuosiuose rajonuose. Tai patvirtina labai didelės kietųjų dalelių koncentracijos, fiksuojamos Kėdainiuose, Jonavoje, Vilniuje (Savanorių pr., Lazdynuose, Žirmūnuose), Panevėžyje, kur oro kokybės tyrimų stotys įrengtos tankiausiai apgyvendintose vietose.

Oro kokybė Naujųjų metų naktį labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų. „Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, fejerverkų sąlygotas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali staiga padidėti nuo 1,1 karto net iki 18 kartų, – sako V. Bimbaitė. – Ramiu, be vėjo ir kritulių oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų, pavyzdžiui, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto bus stebima padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams, sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikysis trumpiau ir bus išsklaidytas per 1-2 valandas“.

Vis dėlto sprogus pirotechnikos priemonėms išmesti teršalai niekur nedingsta – aplinkos ore sukelia trumpalaikius, iki kelių valandų trukmės kenksmingų teršalų koncentracijos padidėjimus, o vėliau patenka į paviršinius vandenis, dirvožemį ir čia gali išlikti ilgą laiką. „Tad fejerverkų naudojimas turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį aplinkos, ekosistemų būklei ir žmogaus sveikatai“, – sako V. Bimbaitė.

Europos šalyse ir JAV pripažįstama, kad tai yra jau atgyvenusi ir kenkianti aplinkai pramoga, kuriai ieškoma kitų, aplinkai palankesnių alternatyvų, gyventojai skatinami jų naudoti kuo mažiau, o fejerverkus pakeičia lazerių, muzikos, šviesų ar dronų šou.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija