Ne visi Lietuvoje augantys medžiai vertingi. Dvi rūšis specialistai pataria naikinti be gailesčio

Pasak Valstybinės miškų tarnybos Miškininkystės departamento vyresniojo patarėjo Luko Kovalčiko, žiema – pats tinkamiausias laikas tiek pagrindiniams, tiek ugdomiesiems miško kirtimams, nes tuo metu jauniklių neveda gyvūnai, neperi paukščiai, neprasidėjęs augalų vegetacijos laikotarpis, o įšalas apsaugo dirvos paviršių ir miško paklotę nuo pažeidimų, nesusidaro provėžos.

„Žiemą nukirstų medžių mediena yra žymiai kokybiškesnė, nes medis „užsikonservavęs“, sustojęs jo augimas, užsidarę medienos vandens indai, todėl ji sausesnė, geriau laikosi, nejuosta, nemėlynuoja, neįsimeta puvinys, kaip neretai nutinka su pavasarį ar vasarą nukirstais medžiais“, – teigia L. Kovalčikas.

Vis dėlto tai galioja kalbant apie Lietuvos miškuose ir kitose žaliosiose erdvėse augančius vietinius medžius. Mūsų šalyje sutinkamos dvi invazinių medžių rūšys  –  uosialapis klevas ir baltažiedė robinija –  žiemą nekertami, nes tuomet pavasarį jie dar intensyviau leistų atžalas ir sparčiau plistų, o būtent tai siekiama sustabdyti.

Gyvybingi ir atsparūs

Uosialapis klevas (Acer negundo) ir baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), kuri kartais klaidingai vadinama akacija, yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Specialistų teigimu, šie iš Šiaurės Amerikos kilę medžiai nebijo nei speigo, nei kaitros ir sausros. Jie mūsų šalyje pripažinti darančiais žalą ekosistemoms. Abi invazinių medžių rūšys labai atsparios – šios žiemos užsitęsę šalčiai joms neturės jokios įtakos.  

Baltažiedė robinija laikoma gražiu ir dekoratyviu medžiu, ji dauginasi ne tik sėklomis, bet ir šaknų atžalomis, kurios gausiai išauga iš nupjauto medžio kelmo ar žemėje likusių šaknų. Šis invazinis medis sutinkamas visoje šalies teritorijoje, o ypač paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Kauno, Vilniaus, Švėkšnos, Druskininkų parkuose, keičia dirvožemio cheminę sudėtį, nustelbia vietines rūšis, daro žalą buveinėms. Jos žievė ir sėklos nuodingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams. 

Visoje Lietuvos teritorijoje labai gausiai išplitęs uosialapis klevas didžiausią grėsmę kelia upių pakrantėse – sudaro tankius sąžalynus, išstumia vietines rūšis, keičia karklynų, aliuvinių ir eutrofinių pievų buveines. Į upes patekusios sėklos gali būti išnešiojamos dideliais atstumais, o žiedadulkės kai kuriems žmonėms sukelia alergines reakcijas. Tai – itin gajus medis, kurio net nulaužta šaka, įsmeigta į drėgną dirvožemį, pradeda šaknytis. Uosialapio klevo atžalos per metus gali išaugti iki 2 metrų.

Ketinta apželdinti gyvenvietes

Svetimžemiai medžiai į Lietuvą atkeliavo kaip perspektyvūs, produktyvūs ir atsparūs. Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus patarėja Jūratė Laukineitienė prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvoje vyravo nuomonė, jog uosialapis klevas puikiai tiks miestų ir gyvenviečių apželdinimui. Buvo tiriamos šių medžių sėklos, o medelynai specialiai augino šios rūšies sodinukus.

Ilgainiui paaiškėjo, kad suaugusių uosialapių klevų išvaizda yra menkos estetinės vertės, šie medžiai trumpaamžiai, todėl kaip miestų želdiniai nepasiteisino. Tačiau jie sparčiai išplito paupiuose, sėjasi parkuose, pakelėse, skverbiasi į miškus.

Naikinimui lengvai nepasiduoda  

Dėl neigiamo poveikio gamtinei aplinkai, ekosistemoms ir natūralioms buveinėms uosialapiai klevai bei baltažiedės robinijos pripažinti invaziniais, o pagal galiojančius teisės aktus jų auginimas, dauginimas, prekyba ir įvežimas Lietuvoje yra draudžiami.

Invazinių medžių naikinimas reikalauja specialių priemonių – prasidėjus vegetacijai, gręžiami kamienai, naudojami herbicidų mišiniai. Procesas gali trukti kelerius metus, po to vykdoma stebėsena. Reikalavimai, kaip naikinti invazines rūšis, nustatyti Aplinkos apsaugos departamento Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše.

Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus specialistai, kas šešerius metus augalų sėkliniuose (genetiniuose) sklypuose atlikdami inventorizaciją, vertina, ar teritorijose nėra invazinių rūšių. Jas aptikus, apie tai informuojamas sklypo valdytojas ir rekomenduojama imtis kontrolės priemonių.

Specialistai pabrėžia, kad vien speiguota žiema invazinių medžių, kaip ir kitų augalų, problemos neišspręs – būtina nuosekli ilgalaikė kontrolė ir atsakingas požiūris į vietinėms ekosistemoms žalingų svetimžemių rūšių plitimą.

Valstybinės miškų tarnybos inf.