Neišblunkantys „Šilelio“ istorijos puslapiai

Šią žiemą vis garsiau kalbama apie naująjį SPA centrą „SPA Vilnius Anykščiai“, kuris pirmuosius poilsiautojus žada priimti vasario 17-ąją. Minima, kad naujojo sveikatingumo centro atidarymas vyks įmonių grupės „SPA Vilnius“ dešimtmečio jubiliejaus proga. Apie tai, kad SPA tęsia Anykščių poilsio namų „Šilelis“ tradiciją – jokios užuominos, šios praeities kaip nebūta. Senasis kompleksas ne tik nušluotas nuo žemės paviršiaus buldozeriais, bet ir nyksta iš informacijos šaltinių. Ieškau apie „Šilelį“ ko nors visažiniame internete, gal ten dar kas liko?.. Nerandu. Gerai, kad anuomet būta aktyvių kraštotyrininkų, kurie rašė, fotografavo, viską fiksavo ir mums paliko… Šviesaus atminimo kolega Vilius Mackus Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriui perdavė saugoti Anykščių poilsio namų „Šilelis“ metraštį, kuriame nuo 1960 m. iki 1975 m. buvo kaupiama šių poilsio namų istorija. Dviejuose dideliuose albumuose – beveik 200 nuotraukų ir buvusios pirmosios Poilsio namų direktorės Virginijos Pulkauninkienės pasakojimai, kuriuos užrašė Elvyra Šileikienė. Šis metraštis liudija, kad 1960 m. gruodžio 19 d. Antano Baranausko apdainuotame Anykščių šilelyje Respublikinės profesinių sąjungų tarybos nutarimu buvo įkurta Anykščių turistinė bazė. Po poros metų ji išaugo ir buvo pertvarkyta į poilsio namus „Šilelis“. Trijuose mediniuose namukuose, kuriuose nuo 1936 m. veikė viščiukų perykla, pirmiausia buvo paruošti kambariai poilsiautojams – juose tilpo 50 lovų – ir valgykla. Buvusio sandėlio patalpose įrengti keturi rankiniai dušai ir tualetas. Iš pradžių poilsio namuose dirbo keturi darbuotojai: direktorė V. Pulkauninkienė, vyr. buhalteris Aleksas Navickas, buhalterė Aldona Songailienė ir sargas Mykolas Žekas. Pirmojo poilsiautojų sezono metu, 1961 m. nuo birželio 1 d. iki spalio 18 d., buvo priimta jau dvylika darbuotojų, o poilsio namų valgyklai maistą tiekė Anykščių restoranas „Puntukas“. Nuo 1962 m. Poilsio namai pradėjo savarankiškai maitinti poilsiautojus – čia jau veikė ir sava virtuvė, pirmoji vyriausioji virėja buvo Ona Gobužienė. Per sezoną daugiau kaip 500 poilsiautojų aptarnavo 19 darbuotojų. 1963 m. pastačius trečią ir ketvirtą gyvenamuosius korpusus, vietų skaičius „Šilelyje“ išaugo iki 140. Per sezoną Poilsio namai jau sulaukdavo daugiau kaip 1000 poilsiautojų, 1963 m. vasarą atvyko net 1463 poilsiautojai. 1965 m. Poilsio namuose buvo pastatyta nauja raudonų plytų originalaus projekto 350 vietų valgykla. Iki 1969 m. pastačius dar du gyvenamuosius korpusus, poilsio namuose „Šilelis“ jau buvo 410 vietų poilsiautojams, o jų kasmet čia apsilankydavo ir ilsėdavosi iki 4600. Tuo metu buvo sutvarkyta ir apželdinta komplekso aplinka, ja rūpinosi gėlininkai Jonas Juodelis su žmona Onute ir kiti Anykščių gėlininkų draugijos nariai. Poilsio namų darbuotojai kviesdavo atvykti poilsiautojus su šeimomis. Mažamečiams vaikams buvo įrengtas vaikų žaidimo kambarys, veikė karuselė, žaidimų aikštelė. Nuolat buvo organizuojamos pasakų valandėlės, susitikimai su pasakų seneliu. Vaikų poilsiu ir buitimi rūpinosi keturios pedagogės-auklėtojos. Darbuotojai rūpinosi poilsiautojų laisvalaikiu, organizavo ekskursijas po legendines ir istorines Anykščių krašto vietas. 1967 m. pastačius ir įrengus Poilsio namų kultūros klubą, čia vyko įvairūs teminiai bei šokių vakarai, koncertai, įvairios sporto varžybos, viktorinos. Literatūros vakarus bei paskaitas organizavo Poilsio namų bibliotekos darbuotoja Emilija Petrokienė. Poilsio namų salėje buvo organizuojami „Subatvakariai“, susirinkusieji dainuodavo lietuvių liaudies dainas, žaidė žaidimus. Poilsio namuose dažnai koncertuodavo Anykščių miesto pensininkų etnografinis kolektyvas, vadovaujamas tautosakininkės Onutės Tuskenytės. Tokiuose vakaruose visi aktyviai dalyvaudavo ir linksmai leisdavo laisvalaikį. Tarp poilsiautojų buvo labai populiarūs susipažinimo, o taip pat ir atsisveikinimo vakarai, kuriems programą ruošė jie patys. Išsaugoti dokumentai liudija, kad pirmieji Poilsio namų darbuotojai, kurių dėka Anykščiai tapo poilsiautojų mėgstama vieta, buvo: Virginija Pulkauninkienė, Marytė Boguževičiūtė, Ona Gobužienė, Stasė Žvyronienė, Povilas Simonavičius, Aldona Songailienė, Liuda Granickienė, Elvyra Šileikienė ir kiti. Tai tik keli netolimos, bet jau pamirštos Anykščių poilsio namų „Šilelis“ istorijos puslapiai. Ačiū tiems, kas užrašė, kas fotografavo, kas viską įamžino. Kiekvienas dokumentas iš Anykščių krašto praeities yra svarbus mums – kraštotyrininkams, siekiantiems nepalikti tuščių mūsų krašto istorijos lapų. Audronė BEREZAUSKIENĖ Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos narė