Klastingą ligą sukelia virusas
Besidžiaugiantiems pamažu atgimstančia gamta pravartu prisiminti, kad jų gyvenimą vieną dieną aukštyn kojomis gali apversti iš pažiūros nekalti vabalėliai – erkės. Lietuva priklauso didelio pavojaus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis zonai, todėl reikėtų žinoti, kad šie parazitai aktyvūs tampa tada, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5-7 laipsnių šilumos. Erkės yra pavojingos tol, kol pašąla.
Žmones erkės užkrečia erkiniu encefalitu (smegenų uždegimu) ir Laimo liga. Ypač sunkus ir klastingas yra erkinis encefalitas. Inkubacinis ligos periodas siekia 8-30 dienų. Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ligonį kamuoja karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Po pirmosios ligos fazės ligonis tariamai pasveiksta. Po to maždaug vienam trečdaliui užkrėstųjų išsivysto antroji ligos stadija – nervų sistemos pažeidimai. Atsiranda galvos smegenų dangalų uždegimui (meningitui) būdingas karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtempimas.
Specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, todėl gydomi tik ligos simptomai. Ligoninėje visiškai pasveiksta tik 30 procentų sergančiųjų erkiniu encefalitu, kiti 30 procentų – per 1-3 metus, net 9 procentai lieka nedarbingi, pasitaiko ir mirties atvejų.
Daugiau negu pusė žmonių, sergančių erkiniu encefalitu, erkės įsisiurbimo paprastai nepastebi, nes parazito įsisiurbimas yra neskausmingas. Įkandus užsikrėtusiai erkei, suserga maždaug iki 50 procentų asmenų. Daug lemia žmogaus imuninės sistemos būklė, perduotas nuodų kiekis.
Lietuvoje apie 14 procentų žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia ir nuo infekuoto pieno, todėl vartokime tik virintą karvių ir ožkų pieną, termiškai apdorotus pieno produktus.
Vienintelė apsauga – skiepai
Lietuvoje nebėra rajonų, kuriuose nebūtų galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Deja, ne vis žmonės įvertina šią riziką. Primename, kad apsisaugoti nuo erkinio encefalito ir jo pasekmių galima tik skiepijantis. Vaistų nuo šios ligos nėra. Jais galima gydyti tik ligos simptomus.
Skiepytis geriausia anksti pavasarį arba žiemos pabaigoje, nes numatyti erkių aktyvumo pradžią yra sunku. Vakcinos efektyvumas siekia 99 procentus. Rekomenduojama susileisti tris vakcinos dozes. Pirmosios dvi suleidžiamos vieno-trijų mėnesių intervalu. Trečioji vakcinos dozė skiriama nuo antrosios praėjus 5-12 mėnesių. Norint toliau išsaugoti imunitetą, skiepytis reikia kas 3-5 metus. Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Laimo bakteriją sunaikina abtibiotikai
Poilsį gamtoje gali apkartinti ir infekuotų erkių platinama Laimo liga. Jei erkės įkandimo vietoje atsiradęs paraudimas ima plisti, darosi didesnis nei 5 centimetrai, būtina kreiptis į gydytoją. Plintantis paraudimas yra akivaizdžiausias, tačiau ne vienintelis Laimo ligos požymis. Tai yra sisteminė liga, pažeidžianti odą, centrinę bei periferinę nervų sistemą, atramos-judėjimo aparatą, širdį, akis.
Laimo ligą sukeliančių erkių platinamą bakteriją galima sunaikinti antibiotikais. Vakcinos nuo šios ligos nėra. 98 procentų ligonių, kurie laiku kreipiasi į gydytoją, visiškai pasveiksta.
Kaip apsisaugoti erkių?
Kaip reikėtų saugotis erkių? Rengiantis dirbti, uogauti ar grybauti miške, poilsiauti gamtoje pasirinkite tinkamą aprangą. Patartina rengtis šviesiais drabužiais, nes ant jų lengviausia pastebėti parazitus. Drabužių apykaklė, rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės sukištos į kojines ar batus. Reikėtų nepamiršti naudoti erkes atbaidančius preparatus (repelentus).
Erkės dažniausiai įsitaiso prie takų ar kelio, kuriais vaikšto žmonės bei gyvūnai, augančių žolių stiebuose ar krūmuose maždaug 10-15 centimetrų aukštyje. Aktyviausios jos būna ryte ir vakare. Kol šie parazitai žmogaus kūne randa tinkamą vietą įsisiurbti, praeina maždaug valanda. Grįžę iš gamtos, būtinai rūpestingai apsižiūrėkite kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu. Dažniausiai parazitai įsisiurbia į rankas, kaklą, ausis, kojas, ypač pakinklius, plaukuotąją galvos dalį.
Nepamirškite, kad namo parsinešti erkių galima ir su miško gėrybėmis, miške nupjautomis medžių šakomis ar lauko gėlių puokšte, jos gali „atkeliauti‘‘ su naminiais gyvūnais. Užkrėstų parazitų randama miesto parkuose, paplūdimiuose, soduose. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją būtina skubiai pašalinti. Erkė suimama kuo giliau ir atsargiai ištraukiama. Įsisiurbimo vieta dezinfekuojama salicilo spiritu.
Domėjosi gyventojų nuomone
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento visuomenės sveikatos specialistai surengė apklausą, kur ir nuo ko galima užsikrėsti erkiniu encefalitu, kokios geriausios apsisaugojimo priemonės nuo šios klastingos ligos, kodėl žmonės vangiai nuo jos skiepijasi.
Net 98 proc. apklaustųjų įvardijo, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti įkandus infekuotai erkei. 78 proc. gyventojų žino, kad šia liga galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių ar ožkų pieną ir jo produktus, tačiau daugiau kaip penktadalis apklaustųjų įsitikinę, kad tokiu būdu užsikrėsti negalima.
Apklausa parodė, kad 99 proc. gyventojų žino, kad užsikrėsti erkiniu encefalitu galima miške ir parke, sode – 90 proc. , gyvenamojoje namų aplinkoje – 85 proc. Devyni iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad geriausia apsisaugojimo priemonė nuo erkių yra skiepai, kas septinto apklausos dalyvio nuomone, padeda ir repelentai, kas aštuntas mano, kad einant į mišką reikia tinkamai apsirengti. 84 proc. gyventojų įsitikinę, kad žmonės nuo erkinio encefalito nesiskiepija dėl ribotų finansinių galimybių, 62 proc. įvardijo, kad dėl galimo šalutinio poveikio sveikatai.
