Statybininkų 8 – ojo namo gyventojų košmaras – asocialios kaimynės šuo. Maždaug 30 ar 40 kg sveriantis dažnai agresyvus mišrūnas gąsdina tiek name gyvenančius suaugusius, tiek vaikus. Stikliuko nevengiančios moteriškės augintinį pasivaikščioti dažnai veda išgertuvių draugai, kurie šuns nesuvaldo.
Statybininkų 8 – ojo namo gyventojų košmaras – asocialios kaimynės šuo. Maždaug 30 ar 40 kg sveriantis dažnai agresyvus mišrūnas gąsdina tiek name gyvenančius suaugusius, tiek vaikus. Stikliuko nevengiančios moteriškės augintinį pasivaikščioti dažnai veda išgertuvių draugai, kurie šuns nesuvaldo.
„Žmonės bijo praeiti pro to buto duris. Būna, kad jos gerai neuždarytos ir šuo pabėga, susipjauna su kaimynų šunimis, išgąsdina vaikus. Aną dieną vaikai net klykdami nuo to šuns bėgo”, – piktinosi „Anykštai” skaitytojas.
Pasak pašnekovo, nevaldoma situacija būna ir kai šunį pasivaikščioti išveda pas šeimininkę užsukantys sugėrovai.
„Šunį kasdien vedžioja visokie asocialai. Jie to peraugusio Šarpėjaus mišrūno, kuris sveria gal 40 kilogramų neišlaiko, šuo pabėga ir vėl puldinėja žmones. Būna, kad tas šuo po tris dienas palaidas laksto, su kaimynų šunimis susipjauna”, – pasakojo minėtame name gyvenantis vyras.
Ragina kreiptis į specialistus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė „Anykštą” tikino, kad gyvūnų augintinių laikymo taisykles nustato savivaldybių administracijos. Šių taisyklių kontrolę vykdo įgalioti Anykščių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, Anykščių savivaldybės policijos komisariato, Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos institucijų pareigūnai.
Tačiau Anykščių VMVT nėra gavusi pranešimo ar skundo dėl gyvūnų augintinių laikymo taisyklių pažeidimų nurodytu adresu, todėl patartume gyventojams kreiptis visų pirma į Anykščių VMVT darbuotojus, o taip pat ir į rajono savivaldybės administracijos atsakingus asmenis.
Gyvūnai kenčia
Tuo tarpu Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos vadovė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė, neslepia, kad tautiečiai nesupranta nei meilės gyvūnams, nei juos tinkamai prižiūri, o dėl to kilusias problemas bando išspręsti smurtaudami prieš savo augintinius.
Specialistės teigimu, prieš gyvūnus smurtaujama dvejopai – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tačiau visuomenė daugiausia skiria dėmesio fiziniam smurtui, nors psichologinis, esą – kur kas baisesnis. Maža to, dažniausiai dėl visų tarp gyvūnų ir žmonių kylančių problemų kalti būtent žmonės. Pastarieji dažnai net nesusimąsto, kad patys priverčia gyvūną elgtis taip, kaip šeimininkams nepatinka. Paprasčiausias pavyzdys – aktyvus ir neklausantis šuo. Gyvūnas taip elgiasi, nes šeimininkai jį per mažai vedžioja ir su juo žaidžia.
„Psichologinis smurtas baisesnis nei fizinis. Dažniausiai jis pasireiškia, kai kas nors iš šeimos gyvūno nemyli, jam nerodo dėmesio, atstumia. Gyvūnai tai labai jaučia ir išgyvena”, – pasakojo veterinarė.
Pasak J. Gustaitienės, meilė gyvūnui – tai ne jo laikymas ant rankų, glostymas ar išnaudojimas. Tikroji meilė – tai tinkamas rūpestis savo augintiniu.
