Pagal naują Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, kuri įsigaliojo nuo š.m. sausio 1 d., Traupio pagrindinei mokyklai iki kalendorinių metų pabaigos trūktų 116 tūkstančio litų. Taip yra dėl to, kad mokykla, apskaičiuojant sutartinių mokinių koeficientą, atsiduria eilutėje ,,pagrindinė mokykla, kurioje mokosi nuo 81 iki 120 mokinių, klasės mokinių skaičiaus vidurkis – 12″.(Mokykla, kurioje mokosi iki 80 mokinių, klasės vidurkis- 10). Be to, kai koncentre dvi ir daugiau jungtinių klasių, sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai mažinami dar 20%.
Pagal naują Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, kuri įsigaliojo nuo š.m. sausio 1 d., Traupio pagrindinei mokyklai iki kalendorinių metų pabaigos trūktų 116 tūkstančio litų. Taip yra dėl to, kad mokykla, apskaičiuojant sutartinių mokinių koeficientą, atsiduria eilutėje ,,pagrindinė mokykla, kurioje mokosi nuo 81 iki 120 mokinių, klasės mokinių skaičiaus vidurkis – 12″.(Mokykla, kurioje mokosi iki 80 mokinių, klasės vidurkis- 10). Be to, kai koncentre dvi ir daugiau jungtinių klasių, sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai mažinami dar 20%.
Tokia MK apskaičiavimo metodika pražūtinga visoms Anykščių rajono ir netgi Aukštaitijos regiono pagrindinėms mokykloms, nes visiškai neatsižvelgiama į gyventojų tankumą, atstumus nuo rajono centro, bendrą gyventojų skaičiaus mažėjimą. Gal Vilniaus mokyklose 40 mokinių pasikeitimas per mokslo metus realus skaičius, tai kaimo mokyklai pasiekti 12 mokinių klasės vidurkį – dešimtmečių uždavinys, o išgyventi reikia šiandien. Ir ne tik išgyventi, bet visiškai įvykdyti ugdymo planą, suteikiant mokiniui tokią ugdymo kokybę, kokios reikalauja Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, šiuolaikinis gyvenimas.
Traupio pagrindinė mokykloje dirba tikrai aukštos kvalifikacijos specialistai ir tai nėra mokyklos trūkumas, o stiprybė, nes šios mokyklos mokytojai gali dirbti su visais mokiniais, kokius turi. Problema ta, kad aukštos kvalifikacijos mokytojas, galintis dirbti ir su gabiais, ir su problemų turinčiais vaikais, Traupio mokykloje gaus mažesnį atlyginimą, negu tokį pat darbą dirbantis Kavarsko, Anykščių Antano Baranausko ar Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinių mokyklų mokytojas.
Be to, niekam neįdomu, kad tokios mažos kaimo mokyklos, kaip Traupio mokykla, turi dar vieną išskirtinę galimybę – galimybę dirbti su kiekvienu vaiku individualiai. Tai turėjimas laiko aiškinti mokomąją medžiagą kiekvienam vaikui atskirai, kviesti jį vardu, pažinti jo šeimą, draugus, gimines, žinoti jo charakterio savybes, galimybes, būti jo svajonių ir norų patikėtiniu, patarėju, džiaugtis jo pasiekimais ir liūdėti dėl nesėkmių…Beje, didesnę prabangą teko matyti tik Norvegijos mokyklose, kai pas vieną sveiką vaiką, gyvenatį už 20 kilometrų nuo mokyklos, važinėja mokytojas, o ne siunčiamas geltonas autobusas.
Klasių jungimas – pats didžiausias trūkumas, koks dar įmanomas mažoje kaimo mokykloje, nes čia jau būtų tiesiogiai kertama per ugdymo kokybę. Traupio pagrindinė mokykla, žinodama šią grėsmę, dar nejungia 5-10 klasių, apsiriboja sumažindama mokytojų atlyginimo koeficientus iki minimumo, mažindama klasių auklėtojų valandas, mažindama apmokamus kitus darbus. Beje, kiti darbai atliekami Traupio mokykloje irgi šiek tiek kitokie, negu kitose rajono mokyklose. Tai ir darbas rajono, respublikos ir tarptautiniuose projektuose, nevyriausybinės organizacijos veikla, apimanti ne tik Traupio seniūnijos bet ir europinius renginius.
Na o žiūrint MK metodikos apskaičiavimo kūrėjų akimis, anokia čia bėda – juk Traupio pagrindinėje mokykloje tik 6 vaikais ,,per daug‘‘, susodintume juos į geltonus autobusiukus, kurie dabar labai dažnai užsuka į Traupį jau nuo 6 valandos ryto, tada papultume į palankią sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientų eilutę ir gyventume ramiai ir sočiai.
Deja, negaliu ištarti ,,nereikalingi‘‘..
