Net ir esant opozicijoje, pavykdavo savo mintį nuvesti iki įstatymo

Per šią kadenciją Deltuvos šiaurinėje apygardoje, į kurią įeina Anykščių rajonas, išrinktas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Seime Tomas Tomilinas buvo vienas aktyviausių parlamentarų.
Seimo narys pateikė 157 įstatymo projektus ir 143 pasiūlymus įstatymo projektams.

Per jau besibaigiančią kadenciją Deltuvos šiaurinėje apygardoje ir anykštėnų balsais išrinktas Seimo narys T. Tomilinas „Anykštai“ sakė, kad jam svarbu ne pateiktų įstatymų, projektų ir pasiūlymų skaičius.
„Svarbu ne nuogi skaičiai, o faktas, kad esu daugelio įstatymų pataisų autorius ir iniciatorius. Ne vien dedu parašą ir spaudžiu mygtuką už ar prieš. Mano įstatymo projektai visada praeina esminį filtrą – kaip viena ar kita iniciatyva atsilieps Anykščių kraštui. Labai svarbu suprasti, kad šią kadenciją dirbau opozicijoje, tai reiškia, kad dvigubai sunkiau nuvesti savo mintį iki įstatymo priėmimo, bet man pavykdavo ir tai“, – sakė T. Tomilinas.
Apžvelgdamas esminius šios kadencijos darbus, Seimo narys T. Tomilinas vardijo: „Daug dirbau, kad didėtų greitosios pagalbos biudžetas, gerėtų darbo sąlygos.
Po vadinamųjų riaušių prie Seimo ir pandemijos, mano iniciatyva, buvo pakeistas Krizių valdymo įstatymas, ir nuo šiol Vyriausybė negalės skelbti karantinų, apriboti kelionių ilgiau nei 6 mėn. be Seimo pritarimo.
Kartu su konservatorium Sergejumi Jovaiša keitėm Kurortų įstatymą dėl mums, anykštėnams, visiems žinomo tikslo.
Dėl svarbių mūsų kraštui projektų spartesnio įgyvendinimo teko inicijuoti Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymą.
Kartu su Linu Kukuraičiu esam keitę šalpos, senatvės pensijų, socialinės paramos, mokinių maitinimo projektus.
Iškovojome, kad finansinė parama šeimų įsikūrimui regionuose būtų didesnė, paskutinės derybos Biudžeto komitete vyko šią savaitę. Ši programa turi milžinišką potencialą Anykščiuose, reikia ją plėsti. Pagrindinis Anykščių investicijų šaltinis – protingi žmonės, kurie nori čia gyventi, jie su savim atneš ir idėjas dėl darbo vietų, ir darbo rankas.
Teikiau daug Kelių kodekso pataisų siekdamas, kad autobusai į didesnius miestus vyktų dažniau. Priverčiau Seime rūpintis ta tema, nes dėmesio šiam milžiniškam rajonų skausmui Seime beveik nėra.
Šiai minutei pavyko iškovot, kad visi mūsų moksleiviai gaus 50 proc. lengvatą kelionėms į Vilnių, Ukmergę, Kauną, iki šiol lengvatas turėjo tik studentai (kalbu ne apie lengvatas rajono ribose, o tarpmiestiniam susisiekimui)“, – savo nuveiktus darbus vardijo Seimo narys T. Tomilinas.
Dar prieš birželio 14 dieną vykusį Europos reikalų komiteto posėdį T. Tomilinas išplatino pranešimą, kuriame nuogąstavo, kad dėl Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo akto patvirtinimo pozicija keičiasi, ir Lietuva jo priėmimo nepalaikys.
„Toks pozicijos pokytis yra visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų išdavystė. Gamtos atkūrimo aktas yra vienas esminių Žaliojo kurso dokumentų, jis išskirtinai svarbus Europos ir Lietuvos gamtai. Dabar mes atsiduriame vienoje gretoje su Vengrija, kur Orbanas naudojasi bet kokia proga skaldyti ir priešinti ES valstybes“, – pranešime cituojamas T. Tomilinas.
Pasak jo, iki šiol Lietuva buvo viena aktyviausių reglamento palaikytojų, ir drauge su kitomis 11 šalių, tarp kurių yra Prancūzija, Ispanija, Estija, Danija ir kitos šalys narės, bandė įtikinti visas bendrijos nares palaikyti šį gamtai ypač reikalingą ir palankų teisės aktą. Europos Parlamentas savo pritarimą jau yra išreiškęs anksčiau, tiesa, Gamtos apsaugos reglamento nepalaikė Europos liaudies partijos frakcija (jai priklauso ir konservatorių deleguojami europarlamentarai iš Lietuvos).
„Viskas atrodo kaip Briuselio ir Vilniaus konservatorių kerštas, kad EP rinkimai jiems nebuvo pakankamai geri. Labai trumparegiška, nes iš tiesų tai yra kerštas sau ir savo vaikams bei anūkams, visoms ateities kartoms ir mūsų planetai“, – sako T. Tomilinas.
Palaikymą gamtos atkūrimo aktui, pasirašydami peticiją, yra išreiškę daugiau kaip milijonas Europos Sąjungos piliečių, tarp jų ir lietuviai, bei 210 pilietinių organizacijų. Su juo susiję tikslai įtvirtinti ir Lietuvos valstybės ateities planavimo dokumentuose „Lietuva 2050“ bei dabartinės Vyriausybės programoje.
„Tai turėjo tapti milžinišku žingsniu Žaliosios Europos link, esminiu lūžiu, kai imamasi spręsti gamtosaugines, klimato kaitos problemas, siekiama tvarios ekonomikos, didesnio augimo ir progreso. Skandalinga, jog koją šiam pokyčiui kiša Lietuva, kuri kaip niekas kitas turi suvokti vieningos Europos svarbą ir visomis išgalėmis to siekti“, – teigia T. Tomilinas.
Penktadienį, pasibaigus Europos reikalų komiteto posėdžiui, bendraudamas su „Anykšta“ Seimo narys T. Tomilinas sakė, kad Seimą pasiekė bene pusės tūkstančio protesto balsų dėl to, kad Lietuva gali nepritarti Gamtos atkūrimo akto patvirtinimui.
„Lietuvos pocizicja per naktį pasikeitė, nes visuomenės spaudimas buvo labai didelis. Mūsų visuomenė yra labai palanki žaliajai politikai, tai jautriai politikai gamtosaugos atžvilgiu.Konservatoriams nepavyko pakeisti tos pozicijos“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Birželio 17 dieną ES Aplinkos tarybos posėdyje ES Gamtos atkūrimo reglamentas buvo galutinai patvirtintas.
Gamtos atkūrimo aktas, kaip aiškino T. Tomilinas, yra svarbiausias gamtosauginis įstatymas, kuris kalba apie gamtos buveinių, ekosistemų atkūrimą, ne tik išsaugojimą – tai apima miškus, pievas, pelkes, gyvūniją.
„Tai visa apimantis gamtos įstatymas, kuris įpareigoja valstybes ruošti planus, kaip tą gamtą atkurti ir išsaugoti. Jis neįpareigoja dėl vienos ar kitos žemės ūkio išmokos sumažinimo ar padidinimo, jis tiesiog įpareigoja valstybes kurti planus ir tam tikrą procentą gamtos atkurti“, – sakė T. Tomilinas.