Iš Čilikoto (Chillitothe) miesto (Ohajo valstija, JAV) į Lietuvą atskriejo skaudi žinia, kad balandžio 25-osios dienos vakare vietos laiku ( balandžio 26-osios vidurnaktį mūsų šalies laiku), eidamas 91-uosius gyvenimo metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė miškininkas, ekonomistas, mokslininkas, visuomenės veikėjas dr. Zenonas Prūsas.
Iš Čilikoto (Chillitothe) miesto (Ohajo valstija, JAV) į Lietuvą atskriejo skaudi žinia, kad balandžio 25-osios dienos vakare vietos laiku ( balandžio 26-osios vidurnaktį mūsų šalies laiku), eidamas 91-uosius gyvenimo metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė miškininkas, ekonomistas, mokslininkas, visuomenės veikėjas dr. Zenonas Prūsas.
Jis buvo gimęs 1921 m. birželio 5 d. dabartinio Anykščių rajono teritorijoje- Svėdasų valsčiaus Butėnų kaime žemdirbių ūkininkų Augustino Prūso ir Konstancijos Žvirblytės- Prūsienės šeimoje.
1928-1932 metais mokėsi Butėnų pradžios mokykloje, po to, savarankiškai pasimokęs, įstojo į Utenos gimnaziją, kurią baigė 1939 metais. 1939-1941 metais studijavo Dotnuvos žemės ūkio akademijos Miškininkystės skyriuje miškininkystę, o 1943 metais miškininko išsilavinimą įsigijo Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakultete.
Dar studijuodamas įsidarbino Troškūnų miškų urėdijoje, kur pradėjo taikyti pažangų daniškąjį medynų ugdymo metodą, buvo Svėdasų valsčiaus matininkas. Po studijų 1943-1944 metais Zenonas Prūsas dirbo Utenos miškų urėdijoje. 1944 metais jis buvo paskirtas Vabalninko (Biržų r.) girininkijos girininku, tačiau pareigų net nepradėjo eiti.
Priartėjus Antrojo pasaulinio karo frontui, 1944 m. vasarą Z.Prūsas pasitraukė į Vakarus, iš pradžių apsigyveno Austrijoje, vėliau- Vokietijoje. 1945-1948 metais mūsų kraštietis įsidarbino asistentu Miuncheno (Vokietija) Miškų politikos ir ekonomikos institute, kartu studijavo miškininkystės ir ekonomikos doktorantūroje. Tuo metu jis parengė ir apsigynė disertaciją tema: „Pabaltijo miškų pramonės pagrindai ir stovis nepriklausomybės laikotarpyje“, gavo miškų politikos mokslų daktaro laipsnį.
Gyvendamas Vokietijoje, Zenonas Prūsas tapo aktyviu ateitininku, keletą metų dirbo lietuvių studentų ateitininkų centro valdybos sekretoriumi, buvo Kęstučio korporacijos valdybos vicepirmininku, lietuvių studentų atstovybės pirmininku.
1949 metais Z.Prūsas atvyko į JAV, kur teko dirbti įvairius darbus, nes negavo mėgiamo darbo pagal pasirinktą miškininko specialybę. 1952-1955 metais studijavo Syrakūzų ( Syracuse, Niujorko valstija) universitete popieriaus ir celiuliozės technologiją, baigė studijas miškininkystės ir popieriaus technologijos magistro laipsniu.
1955-1990 metais, kol išėjo į pensiją, jis dirbo popieriaus, kartono ir celiuliozės kompanijoje „Meac Corporation“ Čilikote mokslinių tyrimų skyriuje, buvo vyriausiasis tyrimų mokslininkas, vadovavo laboratorijai, tyrusiai didelio našumo celiuliozės gamybos procesus. Jam priklauso kelių išradimų JAV ir Kanadoje patentai.
Net ir dirbdamas atsakingą mokslinį darbą, Zenonas visuomet surasdavo laiko ir visuomeninei veiklai. Ir toliau aktyviai reiškėsi ateitininkų organizacijoje, buvo Vyčių kuopos narys, Amerikos ateitininkų centro valdybos iždininkas. Dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje, įsijungė į Dausuvos sąjūdį, keletą metų buvo Kolumbuso (Columbus, Ohajo valstija) apylinkės valdybos nariu, ilgą laiką buvo Lietuvos katalikų mokslo akademijos Deitono (Dayton, Ohajo valstija) skyriaus valdybos nariu .
Dr.Zenonas Prūsas įvairiuose spaudos leidiniuose paskelbė nemažai mokslinių straipsnių, aktyviai bendradarbiavo Amerikos lietuvių leidiniuose „Draugas“, „Į laisvę“, „Girių aidas“, buvo Lietuvių enciklopedijos bendradarbis. Parašė ir 1999 metais Lietuvoje išleido memuarų knygą „Dvidešimtojo amžiaus verpetuose: vienos šeimos istorija“, kurioje jaudinančiai aprašė savo šeimos narių likimus. ( Jo tėvams darbštiems ūkininkams, taip pat seseriai Nijolei ir broliui Juozui teko patirti tremties baisumus).
Nors Zenonas Prūsas gyveno toli nuo gimtojo krašto, tačiau meilė ir ištikimybė Lietuvai, pagarba Tėviškei neišblėso iš jo širdies. Žymusis kraštietis pasižymėjo labdaringa veikla, rėmė asmeninėmis lėšomis gimtajame Svėdasų krašte veikiančią asociaciją Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, skyrė pinigines aukas Svėdasų Šv.Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčiai, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui ir kitoms organizacijoms. Su muziejumi keletą metų dr. Z.Prūsas palaikė itin glaudžius ryšius, susirašinėjo, dovanojo įvairių spaudos leidinių, knygų. Ne viena vertingų knygų siunta jis praturtino Svėdasų biblioteką. Net ir šiomis dienomis, kai jau silpo sveikata ir blėso garbiojo kraštiečio gyvybė, Svėdasų miestelio biblioteką pasiekė Zenono Prūso dovanotos knygos.
Z.Prūso iniciatyva ir asmeninėmis lėšomis gimtosios parapijos centre- Svėdasų miestelyje 2009 -ųjų vasarą buvo pastatytas įspūdingas paminklas svėdasiškiams kovotojams už Lietuvos Laisvę ( autorius- skulptorius Jonas Jagėla). Kraštietis nepagailėjo solidžios pinigų sumos, kad Svėdasai pasipuoštų originaliu paminklu ir taptų dar patrauklesniu, gražesniu miesteliu. Paminklo atidengimo ir šventinimo iškilmėse pats mecenatas dėl sveikatos būklės nebedalyvavo, tačiau dėkingumo žodžius už tokią neįkainojamą dovaną svėdasiškiai perdavė tuomet atvykusiam iš JAV Zenono sūnui Pauliui Algiui Prūsui. Pats paminklo sumanytojas labai rūpinosi šio simbolio statyba, laiškuose, telefoniniuose pokalbiuose nuolat domėjosi, kaip sekasi paminklo kūrimo darbai, pergyveno dėl kiekvienos smulkmenos, džiaugėsi, kad svėdasiškiams ši dovana patiko. Šis geradarys padėjo parengti svėdasiškiui žurnalistui Vytautui Bagdonui solidžios apimties fotografijų albumą „Nusilenkime Vaižganto Žemei…“, skirdamas jo leidimui asmenines savo santaupas. Kraštiečio dr. Zenono Prūso lėšomis 2009 metais išleistas fotografijų albumas, skirtas lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto 140-osioms gimimo metinėms, sulaukė didelio populiarumo ir palankaus įvertinimo tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse.
Nuo 1955 metų iki pats gyvenimo saulėlydžio Svėdasų krašto sūnus Zenonas Prūsas gyveno Čilikote. Ten jis balandžio 30-ąją atguls amžinojo poilsio šalia jau anksčiau išėjusios Anapilin žmonos Betty Norwesh- Norvaišaitės- Prusas.
O visų velionį pažinojusių širdyse apie jį išliks tiktai patys gražiausi, šviesiausi prisiminimai…
Taip jau sutapo, kad balandžio pirmosiomis dienomis gyvenimo styga nutrūko ir velionio seseriai Vilniuje gyvenusiai mokslininkei, biologei, zoologei, publicistei, daugelio mokslinių straipsnių autorei, knygų apie Lietuvos gamtą bei gyvūniją bendraautorei biologijos daktarei Janinai Prūsaitei, g. 1925 m.
