Eidamas 74-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos sekmadienį Vilniuje mirė lietuvių prozininkas, vertėjas Juozas Aputis, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
Eidamas 74-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos sekmadienį Vilniuje mirė lietuvių prozininkas, vertėjas Juozas Aputis, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
J. Aputis gimė 1936 m. birželio 8 dieną Balčiuose (Raseinių r.). Baigė Vilniaus universitetą, dirbo „Literatūroje ir mene”, „Giriose”, nuo 1980 m. „Pergalės” ir ją pakeitusių „Metų” redakcijose, 1990-1994 m. buvo „Metų” redaktorius.
Su J. Apučio vardu yra siejamas novelės žanro atgimimas šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika J. Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis.
Novelistikoje atsiradę kūrybos principai vėliau buvo išplėtoti didesniuose prozos žanruose – apysakose ir romane „Smėlynuose sustoti negalima”. Išskirtinę vietą Apučio kūryboje užima apysaka „Skruzdėlynas Prūsijoje”, parašyta 1971 m., bet išspausdinta tik 1989-aisiais.
Paskutinės rašytojo knygos – 2004 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleista J. Apučio novelių knyga „Vieškelyje džipai”, 2006 m. leidyklos „Alma littera” išleistas pokalbių ir esė rinkinys „Maži atsakymai į didelius klausimus”. 2005 m. už savo kūrybą J. Aputis pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją, yra apdovanotas daugeliu literatūros premijų.
Daug laiko praleidęs senajame etnografiniame Zervynų kaime ant Ūlos kranto, Eltos agentūros korespondentės prieš keletą metų aplankytas J. Aputis yra sakęs, kad Zervynų ramybė nuteikdavusi kūrybiniam darbui geriau negu sostinės šurmulys. Beveik 200 metų senumo troboje rašytojas žiemas ir vasaras leidęs, čia daug savo kūrinių parašęs nuo 1972 metų. Tvirtą bendruomeninę santvarką išsaugoję Zervynų dzūkai savo garsųjį kaimyną laikę ne savu, vis dėlto draugiškai pravardžiuodavę Barzda.
Rašytojas iš negyvenamo, labai nunykusio būsto savo rankomis buvo įsirengęs jaukų dviejų galų namą. Šeimininkas neslėpė, kad vietiniams gyventojams toks jo entuziazmas atrodęs tam tikras pamišimas. J. Aputis sakęs, jog apsiprasti kaime jam buvę lengviau, nes pats kilęs iš Žemaitijos kaimo.
Nuoširdžią užuojautą J. Apučio artimiesiems, giminėms ir visiems, neabejingiems rašytojo kūrybai pirmadienį pareiškė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Netekome Juozo Apučio – išskirtinio talento rašytojo, Nacionalinės premijos laureato, redaktoriaus, vertėjo, eseisto, aktyvaus visuomenininko, piliečio, kuriam visąlaik rūpėjo dvasinių vertybių prioritetas ne tik kūryboje, bet ir gyvenime. Rašytojas savo kūriniuose – novelėse, romanuose, apysakose, straipsniuose, recenzijose – nelikdavo abejingas paprastam žmogui, skausmingiems jo egzistencijos klausimams, žmogaus ir gamtos ryšiui. Jo kūryba įkvėpė daugelį kitų meno sričių kūrėjų, Jis padėjo atsiskleisti ne vienam pradedančiajam talentui. Reiškiu nuoširdžią užuojautą rašytojo artimiesiems, kolegoms, draugams”, – rašoma valstybės vadovės užuojautoje.
