Lietuvos nacionalinis paukštis, o pernai ornitologų išrinktas ir „Metų paukščiu“, šoka meilės šokį.
Kovo 10-ąją minėjome keturiasdešimties paukščių dieną. Atseit, tiek svetur žiemojusių paukščių tomis dienomis turėtų sugrįžti į mūsų kraštus.
Tikėtina, kad iki šios dienos sugrįžo didžioji dalis išskridusiųjų, ir jau džiugina mus melodingais garsais. Tačiau jų čiulbesiai ne mums skirti – tai piršlybų, poravimosi, meilės trelės, tad klausykimės, gėrėkimės, bet jiems netrukdykime.
Laukuose čirena vieversiai, klykauja pempės, vis dar padange praskrenda gervių, laukinių žąsų trikampiai, lizdavietes renkasi antys ir gulbės… Pirmadienį, kovo 25-ąją, minėjome gandrų sugrįžtuves, o kaip sako senoliai, gandrai ant uodegos parsineša kieles, kurios paskutinius ledus išspardo. Pavasaris laukuose, ežeruose, miškuose ir viso, kas gyva ir juda, širdyse.
Sugrįžę paukščiai meilei (ir palikuonims auginti) laiko turi nedaug, tad skuba poruotis. Tai neįprastai gražus ir įvairus procesas, kupinas pelėdų ūbavimo, žvirblių čirškimo, varnėnų, strazdų, giesmių, gervių šokio ir kitų paukščių vilionių, žaidimų.
Ornitologai, gamtininkai, aplinkosaugininkai primena, kad intensyviausiu paukščių veisimosi laikotarpiu nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos draudžiama kirsti ir genėti medžius miestuose, svarbiose paukščių buveinių vietose ir saugotinose teritorijose, o draustiniuose draudžiami bet kokie kirtimai.
Šie draudimai galioja ir 1992 metais įkurtame Anykščių regioniniame parke, užimančiame 15 212 hektarų teritoriją, kurios trečdalį sudaro miškai.
Kaip laikosi ta neadekvati moteris, kuriai vaidenosi, kad nuo kovo 1 negalima prie kapinių kirsti? „Matom pro langą – atvažiavo medžių kirsti, o jau paukščiukai suskridę. Ar tokiu laiku draustinyje galima tokius darbus vykdyti? Prie kapinių, šilelyje pjauna. Kiek žinau, medžius pjauti būdavo galima iki kovo 1 dienos… Medžius pjauna sausus, triukšmas didelis, paukščiukų gaila… Norėjome paskambinti gamtos apsaugai, bet niekur neradome, kur“, – kalbėjo gamtai neabejinga anykštėnė.
Man tai nesuprantama, kaip gandrą galima buvo išrinkt nacionaliniu paukščiu – pasirodo tik keliem mėnesiam, apšika kiemus, nusiaubia laukus ir vėl dinksta. Va kokią kurapką išrinkt nacionaliniu, kuri ir žiemas iškenčia ir tuos pačius gandrus. O čia tai didžiausias parazitas.
Man tai patinka juos bubint su ragatki. Labai gerai kalu su guoliu šratais, tai kiaurai aina plūnksnas tik pasipile
andrioniškio muhero skaldyti medinių bajerių
stogai
Gerbkime, mylėkime gamtą ir paukščius!
Gamta yra visų namai!
kiškučiai ir visi kiti gyviai? Po tu plėšykų? Užkimšti kaminai
Man gandrai patinka. Ypač kai gaudo kiškiukus. Tik labai šlykščiai atrodo, kai lesa dvėselieną. Šiaip aristokratiškas paukštis – mažų kačiukų kažkodėl nemėgsta lesti.
Pernei bande sukt lyzdu unt tvartele stoga, apšike visu stogu, tai su ragatki grait numušiau ir katėm sušėriau šytu teršėju