Niekada kultūros nebus per daug

Kurkliai šiemet tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine – iškilmingas šios sostinės atidarymas įvyko Vasario 16-osios minėjimo metu. Kurkliai – jau antras mūsų rajono miestelis, iškovojęs šį titulą – 2022 metais mažąja kultūros sostine buvo tapęs Kavarskas. Tuometinė Kavarsko seniūnė Šarūnė Kalibataitė džiaugėsi, kad įvykę renginiai „suaktyvino miestelio gyvenimą“.
Kurkliečiai šiais metais žada daugiau kultūrinių renginių, o Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus sako, jog jie bus „aukštesnio lygio“ – dėl to į pagalbą pasikvietė įvairias Anykščių kultūros įstaigas – Kultūros centrą, Menų centrą, Memorialinį muziejų. Ir sostinės atidarymo metu dainavo Anykščių kultūros centro ansamblis.
Kokia Kurkliams nauda iš šio titulo – paklausite?

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, viena šio mažųjų Lietuvos kultūros sostinių konkurso organizatorių, skelbia, kad konkurso tikslas yra „skatinti Lietuvos miestelių bei kaimų bendruomenių kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, įtraukti į kultūros procesus visą vietos bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros paslaugų prieinamumą.
Mažųjų kultūros sostinių patirtis liudija, kad šio vardo suteikimas skatina Lietuvos vietos bendruomenių kultūrinį pagyvėjimą, regiono kultūrinę plėtrą, stiprina partnerystę bendruomenėje“.

Taigi, šiemet Kurkliuose bus skatinama kultūra, bendruomeniškumas ir partnerystė. Tačiau kiek realu, kad į mažosios kultūros sostinės renginius ateis daugiau žmonių nei tada, kai miestelis dar nebuvo tapęs šia sostine? Ar tikrai visame Aukštaitijos regione dėl to pajusime „kultūrinę plėtrą“? Nuojauta kužda, kad apskritai daugiausia atvykusių į Kurklius bus ne „visa vietos bendruomenė, verslas, mecenatai ir jaunimas“, o pasireklamuoti norintys politikai… Nes taip jau buvo Kavarske.
Visi tokie titulai, esu įsitikinusi, yra gerai. Vien dėl to, kad tai miestelį priverčia pasitempti, bendruomenė sukruta, tvarkosi, prisimena savo krašto istoriją ir iš jo kilusius garsesnius žmones, prisigamina atributų ir suvenyrų, į renginį pakviečia vieną kitą žinomesnį atlikėją ar šiaip veikėją, kas kartais pritraukia ir tiesiog smalsuolių.
Tačiau ar nuo to, kad Kurkliai paskelbti mažąja kultūros sostine, kurkliečiai taps kultūringesni? Žinomesni? Ar atsimenate bent vieną mažąją kultūros sostinę, išskyrus Kavarską (o jų kasmet, nuo 2014 metų, kai pradėti organizuoti šie rinimai, yra paskelbiama bent penkios (yra buvę ir dešimt) – kiekvienam etnografiniam regionui po vieną)? Ar tikrai kultūros sostine tapęs miestelis yra išskirtinis (čia jau kalbu ne apie Kurklius, o apskritai), ar tiesiog tame miestelyje atsirado žmonių, kurie netingėjo pateikti paraišką tapti kultūros sostine? Juolab, galiu išduoti paslaptį – viena ausimi sostinės atidarymo metu teko nugirsti frazę: „Tikėjomės, kad nelaimėsim…“
Nieko prieš Kurklius neturiu ir jokiais būdais nenoriu nuvertinti dėl šio statuso dirbusių ir dirbančių žmonių – tam darbo tikrai reikėjo įdėti. Tai gražus, tvarkingas miestelis, jame gyvena bendruomeniški ir svetingi žmonės, tačiau mano kuklia nuomone, kultūros sostine turėtų tapti ne paraiškas teikiančios bendruomenės, o kompetentingos komisijos už akivaizdžius nuopelnus kultūrai išrinkti miesteliai.

Tokie kaip, pavyzdžiui, Troškūnai. Ten kasmet ir nuolat vyksta įvairūs kultūros renginiai: organizuojamos parodos, plenerai, tiek populiariosios, tiek profesionaliosios muzikos koncertai. Ten yra (ar buvo) tie entuziastai, kultūros nešėjai (kalbu ir apie buvusį Troškūnų kleboną Saulių Filipavičių, ir apie dabartinį Tomą Paliukėną, taip pat – Jolantą Pupkienę) ir toji kultūra, „aukštesnis lygis“, kaip kalbėjo A. Jurkus, miestelyje yra nuolatos, visada. Be to, Troškūnai yra žinomi Lietuvoje ir dėl unikalaus Bernardinų vienuolyno, kuris pritaikytas renginiams. Nors Troškūnai kultūros sostine niekada nebuvo paskelbti, tačiau mažąja kultūros sostine jie yra realiai, nes čia ilgai ir kruopščiai dirba kultūrai atsidavę žmonės.

Kavarskas, pabuvęs mažąja kultūros sostine, taip pat liko „plaukioti“ tarp žinomesnių miestelių. Žinoma, Kavarskas turi šaltinį, jame yra visokių influenserių ir ragautojų išreklamuota koldūninė. O Kurkliuose yra sinagoga, kurioje, ją sutvarkius, imta rengti parodas, iš čia kilęs Vasario 16-osios Signataras Steponas Kairys, netoli tebestovi apleista jo statyta ir gimtajam Užunvėžių kaimui padovanota mokykla. Tačiau ar to pakanka? Ar šiuose miesteliuose yra žmonių, kurie būtų pasiaukoję kultūrai ir ją kurtų tokią, kuri būtų įdomi ne tik vietiniams?
Bet kokiu atveju mažosios kultūros sostinių rinkimų idėja yra graži. Vien dėl to, kad mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbtų kaimų, miestelių žmonės galbūt pasijunta esą svarbesni, išskirtinesni, svečiams galintys pasigirti, jog štai, gyvenu aš kultūros sostinėje. Šis statusas seniūnams, bendruomenių pirmininkams leidžia praplėsti ir pažinčių ratą.
Ir kas žino, gal jau 2027-aisiais Kurkliai taps žinomi bent jau Aukštaitijos regione vien dėl juose įvykusių aukšto lygio kultūros renginių?