Niekur nedingsim – Europa lieps priimti migrantus ir jais rūpintis (Rievės 2021-11-20)

Per politikų nebrandumą (ar gal savanaudiškumą) valstybė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Žengsi į kairę – veidą prarasi, žengsi į į dešinę – kvailiu liksi, o jei nieko nedarysi – drakonu, su kuriuo kovoji, pavirsi. Tai ką daryti? Klausimas, prilygstantis tam, kurį narpliojo Buridano asilas, taip ir nugaišęs, negalėdamas pasirinkti, iš kurios kupetos ėsti šieną, nes abi buvo vienodos.
Be abejo, labiausiai tarptautinėje arenoje į kvailą padėtį valstybę pastatė vadinamoji migrantų krizė, sukelta „vertybinės“ politikos. Aliaksandras Lukašenka jau gali triumfuoti – jis ar tie, kurie už jo stovi, parodė, kad yra įžvalgesni už visus su plakatais dar pernai link Baltarusijos sienos marširavusius „batkos“ demokratizuotojus. Nors tas maršas labiau buvo skirtas Lietuvos politikai prieš rinkimus į Seimą, kaip reklaminė – viešųjų ryšių akcija. Tik tiek. Rimtai, manote, kad sprinte į valdžią kam nors rūpi kažkokios demokratijos Baltarusijoje? Nebent iš to būtų naudos, bet geriau žvirblis Seimo tribūnoje nei briedis Pripetės pelkėse. Geresnio gyvenimo norintys baltarusiai, kurie savo problemų priežastimi įsivaizduoja A.Lukašenkos režimą, buvo skatinami eiti į mitingus, protestai pateikiami kaip kažkas išskirtinio. Net potekstė lietuviams pažįstama iš pokario – „išlaukit, Amerika jums padės“ (tik gal, šiuo atveju, labiau Europa) skambėjo. Taip taip – padėjo. Dauguma mitinguotojų jau gali dėkoti „vertybių politikai“, o pati valstybė galutinai įstumta į Rusijos įtakos sferą. Bet ar tai svarbu, kai sieki Seimo valdančiųjų postų?
Tiesa, kilę įvykiai lyg ir buvo privertę susinervinti Baltarusijos valdovą A.Lukašenką, net buvo iškilusi nedidelė grėsmė prarasti valdžią. Tačiau „batka“ – ne tas žmogus, kuris atleistų kėsinimąsi į tai, kas jam, kaip A.Lukašenka greičiausiai galvoja, priklauso. Stabilizavęs valdžios padėtį savo šalyje, jis sugalvojo, kaip atsakyti kaimynams. Ir pasipylė „turistai“ į Vokietijos rojų per Lenkiją ir Lietuvą.
Kol kas valdžia dar gali džiaugtis, kad daugiau per Lenkijos sieną – juk jos „nedemokratiškumą“ ir mūsų politikai (nekalbant apie Briuselio, kurie už lenkų norą gyventi pagal savo įstatymus įvedė finansines sankcijas Lenkijai) dažnai šiai kaimyninei valstybei ir vieninteliam Lietuvos saugumo garantui prikiša.
Kol kas migrantai kaupiasi prie Lenkijos sienos, kurdami valstybėms padėtį be išeities. Padėtį, kurioje vienaip ar kitaip Lietuva ir Lenkija yra pralaimėjusiųjų vietoje. Prasideda žiema, jau yra migrantų aukų, o šalčiai dar tik bus. O jei migrantai iš tiesų yra įspausti tarp sienos ir Baltarusijos saugumo pajėgų – ką jiems belieka daryti? Sušalti ir mirti? Kol kas tik tokią žinią jiems transliuoja tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valdžia. O kaip pasauliui atrodo žmonių, esant nulinei temperatūrai, bandančių prasiveržti per sieną, laistymas iš vandens patrankų, šąlant miške vasariška avalyne ar net visai basiems? Tokių nuotraukų apstu. Net jei jos propagandinės – jos vis tiek veikia.
Prisimenant, kokį skandalą „tolerantiškieji“ išpūtė, kai Vengrijoje su vaiku bėgančiam migrantui reporterė pakišo koją, kad jis pargriūtų ir jį sulaikytų pasieniečiai, ir kaip tai reporterei baigėsi, tai galima būti tikriems – A.Lukašenka gali juoktis visa gerkle. Jis laimėjo. Niekur nedingsim – Europa lieps priimti migrantus ir jais rūpintis. Taip pat atšaukti įstatymą dėl grąžinimo į Baltarusiją. Čia ne kokios riaušės prie Seimo, kurios Europai nerūpi.
Lenkai gali ir nepaklusti, bet mūsų politikai, kurie smerkė Vengriją už jos „žiaurumą“ su migrantais, Briuseliui nepaklusti nedrįs. Atėjo laikas atsakyti už žodžius. Jei lenkai nepaklus, prie kurios valstybės sienos tie tūkstančiai pereis? Gerai, jei dar pavyks migrantus priimti netiesiogiai, per tarpininkus, ir juos sutiks pasiimti, pavyzdžiui, Vokietija. Beje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau skambino, nors ir nepripažįstamam, bet faktiškai šalį valdančiam A.Lukašenkai.
Kas iš to, kad A.Lukašenkos valdžios dalis valstybių Europoje nepripažįsta, kas iš to, kad jau net neaišku, po kokias šalis kaip Leniną besiblaškančią Sviatlaną Cichanouskają kai kurios šalys skelbia prezidente, – kalbėtis tenka su A.Lukašenka. Tai tas pats, kas nepripažinti Kinijos liberalkomunistinės valdžios. Jai to ir nereikia, ji pati kumščiu gali pripažinimą išmušti. Europai neįdomu, ar Cichanouskaja pritaria, ar ne A.Merkel kreipimuisi į A.Lukašenką. Atėjo laikas spręsti įstrigusių žmonių problemą, o ne politikuoti jų gyvybėmis. Juk visas A.Lukašenkos plano nepralaimimumas pagrįstas parodymu – arba nusileisite, arba, pamynę žmoniškumą, virsite žvėrimis. Tokiose situacijose renkamasi nevirsti žvėrimis ir geriau nusileisti – tai nuosekli Europos pozicija nuo pat 2015 metų migrantų krizės pradžios. Todėl planas, nors ir ciniškas, bet labai naudingas kaimyninės valstybės vadovui. Galų gale už nebrandžių arba ciniškų politikų vykdomą neaišku kokių grupių „vertybių“ politiką mes, mokesčių mokėtojai, jau mokame. Europa, kaip jau skelbė, sienoms pinigų neduoda.
A.Lukašenka nėra pirmas, kuris kaip ginklą pasitelkė migrantus. Kažkodėl pastaruoju metu niekas nenori prisiminti, kokį vaidmenį vaidino Turkija 2015 – ųjų Europos migrantų krizėje.
Tiesa, tuo metu mūsų vertybiniai politikai migrantus primygtinai vadino pabėgėliais, o kai kurie, matyt, jausdamiesi saugūs ir galvodami, kad jų migracijos srautai nepalies, net stovėjo su plakatais „Mūsų namai – jūsų namai“. Beje, ar šių politikų deklaruoti komunikatai vis dar galioja? Kaip tik reikia jų pagalbos. Juo labiau kad tikrosios migracijos krizės dar nė nematėme – ji dar tik bus ir yra neišvengiama, turint galvoje demografinę situaciją Rytuose ir ypač Afrikoje.
O kol kas lieka tik laukti, kad pamatytume, kuo pavirs „vertybes“ išpažįstanti valdžia – praras veidą, liks kvailio vietoje ar pasirodys esantys nulinį žmogiškumą turinčiais drakonais. Juk dėl žmonių gyvybių deramasi net su teroristais.