Šiuo metu nedarbo draudimo išmokoms gyventojų pajamų mokestis (GPM) netaikomas. Tačiau nuo liepos 1 dienos jos bus apmokestinamos įprastiniu 15 proc. mokesčiu. Po pateikimo Seimas antradienį pritarė atitinkamam įstatymo projektui.
Pagal dabar galiojantį įstatymą neapmokestinamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių „Sodros“ biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.
Nuo liepos 1 d. ši nuostata bus pakeista, o GPM lengvata, be kita ko, nebus taikoma ir nedarbo socialinio draudimo išmokoms. Seime pristatydama tokį įstatymo pakeitimą socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė:
„Jame yra numatoma, kad GPM yra apmokestinamos tik tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos jau įsigaliojus naujam įstatymui, tai yra po liepos 1 d.
Seimui galutinai priėmus atitinkamas įstatymo pataisas, taip pat turėtų keistis šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausiosios specialistė Laura Audinytė paaiškino, kad priėmus naujas pataisas nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn.
„Taip būtų užtikrinta bedarbių apsauga netekus darbo, nes esant galimybei teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamą stažą įgyti per ilgesnį laikotarpį, padidėtų asmenų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius“, – rašoma teisės akto aiškinamajame rašte.
Išmokos būtų mokamos 9 mėn., jų mokėjimo trukmės nediferencijuojant pagal nedarbo draudimo stažą. Esą ilginant išmokos trukmę bus įgyvendinta Europos Komisijos rekomendacija – „didinti nedarbo draudimo išmokų aprėptį ir adekvatumą“.
Anot L. Audinytės, planuojama, kad maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc.
Nuo metų vidurio nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.).
Kintama išmokos dalis 1–3 jos mokėjimo mėnesį būtų 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų; 4–6 mėnesį – 40 proc. vidutinių pajamų; 7–9 mėnesį – 30 proc. pajamų.
Kiekvienu atveju nedarbo draudimo išmoka negalės būti didesnė nei 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto (t. y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio.
2016 m. IV ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo beveik 823 Eur, taigi skaičiuojant pagal šį dydį, maksimali nedarbo draudimo išmoka būtų 617,25 Eur (823x75proc.). Nuo šios sumos būtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis.
„Dėl nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo ir šios išmokos mokėjimo trukmės pailginimo padidės nedarbo socialinio draudimo išlaidos. „Sodros“ biudžeto 2017 m. rodiklių įstatyme nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas nuo 2017 m. liepos 1 d. nuo 1,1 procento didinamas iki 1,6 procento, o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas už apdraustąjį nuo 2017 m. liepos 1 d. didinamas du kartus.
Tačiau konkrečių metų išlaidos nedarbo socialiniam draudimui priklauso nuo ekonomikos ciklo fazės ir jos lemiamo nedarbo lygio“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Primename, kad pagal dabar galiojantį įstatymą, GPM neapmokestinamos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso, nuo šios rūšies draudimo stažo. Ji svyruoja nuo 6 mėn. (jei stažas nesiekia 25 metų) iki 9 mėn. (kai stažas viršija 35 metus). Išmoka neskiriama, jei darbuotojas neturi 1,5 metų stažo per pastaruosius 3 metus.
Nedarbo draudimo išmoka dabar taip pat apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovi dalis yra lygi valstybės remiamų pajamų dydžiui (šiuo metu – 102 Eur), o ne daliai MMA, kaip numatyta naujame įstatyme.
Apskaičiuojant kintamąją išmokos dalį, darbuotojo kiekvieno iš 36 mėnesių (skaičiuojant iki užpraeito ketvirčio pabaigos) pajamos dalijamos iš tuo metu buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (šiuo metu – 476 Eur) ir išvedamas šio dydžio vidurkis. Tada jis dauginamas iš išmokos skyrimo dieną galiojusių draudžiamųjų pajamų ir iš 0,4.
Pirmus 3 mėn. mokama visa nedarbo išmoka, nuo ketvirto – pastovi išmokos dalis ir pusė kintamos dalies. Bet kuriuo atveju, išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio. Taigi, šiuo metu išmoka negali būti didesnė kaip 333,2 Eur (476 x 30 proc.).
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu nedarbo draudimo išmoką gauna apie 44 tūkst. asmenų. Vidutinis jos dydis yra 197,2 Eur per mėn.
