Nuo vasario vaiko teisių gynėjai reaguos į pranešimus naudodami vaizdo registratorius

Nuo vasario pradžios vaiko teisių gynėjai reaguodami į pranešimus naudos vaizdo ir garso registratorius.

Filmuojama bus tais atvejais, kai gaunamas pranešimas, į kurį svarbu sureaguoti ne vėliau nei per vieną arba per šešias valandas – dažniausiai tokio pobūdžio pranešimai įspėja, jog vaikui reikalinga skubi pagalba dėl galimo smurto.

„Mūsų situacijos tikrai yra labai sudėtingos, reaguojame kas dešimt, devynias su puse minutės, tikrai situacijos yra nevienareikšmės, todėl norėdami ne tik reaguoti greitai, operatyviai, bet norėdami veikti profesionaliai, skaidriai, priimti sprendimus turima grįsta ir faktine informacija, nuo vasario 3 dienos reaguosime su garso ir vaizdo registratoriais“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Anot tarnybos, vaizdo ir garso įrašų atlikimas sudarys galimybę kuo tiksliau užfiksuoti vaiko situacijos vertinimo metu gaunamus duomenis bei padės vaiko teisių gynėjams priimti motyvuotą sprendimą, ar vaikui būtina nustatyti apsaugos poreikį, ar šeimai reikalinga inicijuoti pagalbą ir panašiose situacijose.

„Pasitaiko tokių situacijų, kuomet priėmus sprendimą vaiko teisių gynėjams, tėvai ar globėjai ne visuomet sutinka su priimamu sprendimu ir teikia skundą. Tad ir nagrinėjant skundus naudosime garso ir vaizdo registratorių fiksuotą informaciją ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – teigė I. Skuodienė.

Esant poreikiui garsine ir vaizdine informacija bus dalinamasi su ikiteisminio tyrimo tyrėjais bei teismu. Nufilmuota informacija bus saugoma 60 dienų.

Tarnyba tikisi, jog atlikti įrašai suteiks daugiau aiškumo ir patikimos informacijos tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams, tiek šeimoms, su kuriomis susitiks vaiko teisių gynėjai, reaguodami į galimus vaiko teisių pažeidimus ir vertindami vaiko situaciją, o darbuotojai sudėtingose situacijose galės jaustis saugiau.

Per metu vaiko teisių gynėjai sulaukia apie 400 skundų – praeitais metais gauti 454 skundai, kuomet tėvai ar globėjai skundžia atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus.

„Skundai (bus nagrinėjami – BNS) remiantis šita fiksuota informacija“, – sakė I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjams atvykus su vaizdo ir garso registratoriais, apie filmavimą bus supažindinami ir suaugusieji, ir vaikai. Pastariesiems bus suteikiama galimybė atsisakyti filmuotis.

„Jeigu vaikas, išaiškinus jam viską suprantama kalba, parodžius kaip tai veiks, nesutiks, visą tai fiksuosime raštu“, – patikino I. Skuodienė.

Tėvai ir globėjai taip pat galės išreikšti norą, jog situacija nebūtų filmuojama, arba atvirkščiai – jog vaizdo ir garso registravimo priemonės būtų naudojamos. Sprendimai dėl jų prašymų bus priimami įvertinant situaciją.

Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, jog nebus filmuojama sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitose įstaigose, kai nepavyks užtikrinti galimybės bendrauti su vaiku individualiai, be pašalinių.

Taip pat tais atvejais, kai vaikas laikinai apsistos žmogaus, sutikusio užtikrinti jam saugią aplinką, namuose, išskyrus, jeigu ten bus svarbu išklausyti vaiko nuomonę.

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Gedo Batulevičiaus teigimu, kūno kamerų atsiradimas veiks ir kaip drausminė priemonė.

„Kameros yra tam tikrai ir drausminimo priemonė. Ir ta drausminimo priemonė yra abipusė – atvykus į šeimą tos situacijos būna įvairios ir tai tikrai yra labai slidu greitai įeiti į emocinį lygį tiek klientams, tiek kokie bebūtų profesionalūs ir darbuotojai“, – sakė jis.

Anot G. Batulevičiaus, reaguojant dėl vaikų saugumo, neretais atvejais iškyla grėsmė ir asmeniniam darbuotojų saugumui, yra prireikę medikų ir psichologų pagalbos, tad filmavimai gali padėti sumažinti tokių atvejų riziką.

Šiuo metu tarnyba yra įsigijusi 252 kameras su laikikliais, vienos jos kaina iki 500 eurų.