1959 metais iš 1000-o Lietuvos gyventojų aukštąjį išsilavinimą turėjo 16. Taigi 1 iš 62-iejų. 1979 -aisiais 1000 žmonių teko 61 turintis diplomą, 1989-aisis – 97, 2001-aisiais – 126. Kitaip tariant vienas 1 iš 8 buvo diplomuotas. Dabar Lietuvoje jau yra beveik pusė milijono aukštąjį mokslą baigusiųjų – arba 1 iš 6.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi – 440 tūkst. mokinių. Universitetuose ir kolegijose studijuoja per 200 tūkst. studentų. Mokinukai suolus trina 12 metų, studijos geriausiu atveju tęsiasi 6 – erius metus. Tad, aritmetiškai skaičiuojant, praktiškai visi mokiniai tampa studentais.
1959 metais iš 1000-o Lietuvos gyventojų aukštąjį išsilavinimą turėjo 16. Taigi 1 iš 62-iejų. 1979 -aisiais 1000 žmonių teko 61 turintis diplomą, 1989-aisis – 97, 2001-aisiais – 126. Kitaip tariant vienas 1 iš 8 buvo diplomuotas. Dabar Lietuvoje jau yra beveik pusė milijono aukštąjį mokslą baigusiųjų – arba 1 iš 6.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi – 440 tūkst. mokinių. Universitetuose ir kolegijose studijuoja per 200 tūkst. studentų. Mokinukai suolus trina 12 metų, studijos geriausiu atveju tęsiasi 6 – erius metus. Tad, aritmetiškai skaičiuojant, praktiškai visi mokiniai tampa studentais.
Vien prestižiniame Vilniaus universitete, kur mokosi tik geriausi iš geriausių – 24 tūkst. studentų. Kiek daug tų pačių geriausiųjų!
Pagal dabartines „diplominimosi” tendencijas Lietuvoje per porą dešimtmečių visiškai išnyks valytojos, statybininkai, vairuotojai, medicinos seserys, virėjos, barmenai, nekalbant jau apie „Utenos mėsos” išgyslintojus. Išmirs mūsų „glušų” karta, liks tik diplomuota dabartinė ateitis, tapusi dabartimi…
Prieš rašydamas šį tekstą, internete ieškojau, kokias gi profesijas siūlo rinktis Lietuvos aukštosios mokyklos. Ko tik nesiūlo! Nori būti robotikos specialistu? Prašom. Pageidauji tapti medijų filosofu? Sėkmės. Svajoji būti andragogikos asu? Būsi. Vilniaus universitete galima tapti slaugos magistru,Vilniaus pedagoginiame – baigti ekonomikos ir verslo studijas. Pernai daugiausia abiturientų tikėjos tapti viešoje administravimo specialistais po studijų Mykolo Riomerio universitete, kitaip tariant, svajojo būti valdininkais be profesijos.
„Sviestas yra sviestas. Grikiai yra grikiai”, – burzgia viena televizinė reklama. Pamenu senus laikus, kai pedagoginis ruošė mokytojus, „žemkė” – agronomus, konservatorija – aktorius. Gal robotika ir andragogika yra pačios paklausiausios specialybės. Nežinau, neįsigilinau. Bet kad slaugos magistras nedirbs chirurgu, o pedagoginio verslininkas neišeis į „viceLubius” – akivaizdu.
Vis dėlto studijos aukštojoje mokykloje yra gerai. Kokios tos studijos būtų beprasmės, vaikis iš kaimo miestą ir kelis gyvus profesorius pamato, kinan nueina, kažką paskaito. Tačiau genetikos jokie mokslai negali sutvarkyti. Kažkada diplomus gaudavo tik geriausi iš geriausių, paskui geriausi, vėliau geresni, dabar – visi. Taigi ir bukiausieji iš bukiausių.
Žmonės su aukštaisiais neišvengiamai turės dirbti ir vairuotojais, ir virėjais. Ir dar ne iš kiekvieno logistikos magistro išeis geras „dalneboiščikas”… Genetikos nesuklastosi!
Lietuvoje žiauriai mažėja gyventojų skaičius. Išsivažinėja Lietuva… Liūdna. Ir jokios valdžios čia nieko negali pakeisti. Valstybės, nesvarbu, ar tai Lietuva, ar Airija, ar Uzbekistanas, privalo pasirūpinti tik elitiniais protais, o visiems kitiems tenka kapanotis patiems. Neemigruos iš Lietuvos nei geriausi chirurgai, nei geriausi teisininkai, nei geriausi diplomatai. O jei emigruos, vadinasi, jie nebuvo geriausi. Geriausiųjų vietos baltarusiai Lietuvoje neužims, kaip lietuviai iš elitinių darbų neišstumia airių ar anglų.
Man regis, migracijos iš Lietuvos priežastis yra ne tik ekonominė, bet ir mentalitetinė. Veržiamasi gauti bet kokius diplomus, nors jų vertė seniai devalvavosi, paskui negaunama „švaraus” darbo ir važiuojama iš Lietuvos ne tik dėl pinigų, bet ir iš pykčio. O statybininkai Lietuvoje, regis, vėl uždirba tūkstančius…
