Obuolinių naktį nušvito „Laimės žiburys“

Rugsėjo 24-ąją Anykščiuose vyko tradicinė rudens šventė – Obuolinės ir Turizmo naktis: vyko mugė, koncertai, entuziastai turėjo galimybę su žinomais žmonėmis padiskutuoti apie vaikščiojimą bei su jais pasivaikščioti, ant užtvankos tilto vyko „Žalioji vakarienė“. Buvo apšviesti Šventosios fontanai, o vakare apšviestas „Laimės žiburys“, tačiau skelbtos eitynės su žibintais neįvyko.

Tradiciškai Anykščių Kultūros centre buvo apdovanoti ir „metų ūkiai“.

Mugės – negausios

Obuolinės pasitiko muge: buvo prekiaujama rankdarbiais, papuošalais, žaislais, drabužiais ar galanterija. Siūloma nusipirkti žuvies, kuri buvo rūkoma čia pat, kaip ir visų akivaizdoje kepamas šakotis.
Mugė buvo gerokai mažesnė, palyginti su Anykščių miesto švente, kaip ir žmonių skaičius renginiuose.
Miesto parke, buvo parodyta „Obuolinių pasaka“ pagal Vytauto V. Landsbergio kūrinį „Obuolių pasakos“ (režisierė – Anykščių Kultūros centro Troškūnų skyriaus vedėja Jolanta Pupkienė). Šoko ir dainavo Anykščių krašto suaugusiųjų ir vaikų mėgėjų kolektyvai, o pagrindinį pasakos veikėją Obelevičių suvaidino Svėdasų seniūnas Saulius Rasalas.
Ūkininkai kvietė pasivaišinti pačių užaugintais produktais, o šalia palapinės vaikai galėjo paglostyti aveles ar apžiūrėti vištas.

Prie bibliotekos pasodintas Stelmužės ąžuolo „vaikas“

Lietuvos jaunimo metų, taip pat ir Obuolinių proga prie viešosios L. ir S. Didžiulių bibliotekos Anykščių jaunimo klubo iniciatyva buvo pasodintas iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugintas ąžuoliukas. Tai respublikinio projekto „Jaunimo parkas“, organizuojamo Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija, renginys.

„Dalis Lietuvos savivaldybių ąžuoliukus jau pasisodino, tačiau mes nusprendėme, kad kaitrią vasarą sodinukas gali neprigyti, ir nusprendėme, kad Obuolinės – puiki proga pasodinti savąjį ąžuoliuką“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Beresnevičiūtė.
Medelį pasodino Anykščių jaunimo klubo jaunuoliai bei rajono savivaldybės meras, gamtininkas Sigutis Obelevičius.
Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Šarūnas Grigonis sakė, kad vieta ąžuoliukui buvo išrinkta simbolinė – prie šiemet atsidariusio Jaunimo centro.

Ant upės kranto vyko diskusija apie vaikščiojimą

Šiųmetinės šventės akcentas – vaikščiojimo nauda, atradimai vaikštant, buvimas gamtoje. Vaikščiojimo entuziastai turėjo galimybę išklausyti žinomų žmonių pasidalijimų patirtimis bei mintimis apie vaikščiojimą bei su jais padiskutuoti.

Diskusijoje dalyvavo klimatologas Silvestras Dikčius, kuris sakė: „Žvelgiant į žmogų, kaip į gyvūną, kuris turi dvi kojas, man atrodo, kad transportas yra labiau alternatyvus negu ėjimas, kuris yra natūraliausiais susisiekimo būdas. Vaikščioti visada mėgau, tačiau supratimas, kad esu vaikščiotojas, atėjo prieš šešerius metus, kai nukeliavau 900 km Ispanijoje“, – pasakojimą apie tai, kaip „atrado“ vaikščiojimą, pradėjo S. Dikčius.

Keliautojas, alpinistas, anykštėnas Vladas Vitkauskas teigė, kad jam itin patinka vaikščioti po Anykščių gamtą:„Kad būčiau pakviestas į šią draugiją, teko ir aukščiausiame žemės taške – Everesto viršūnėje – pabūti. Tačiau, kad atrasčiau vaikščiojimą, teko iš viršūnės nusileisti ant žemės“.
Pokalbio dalyvis teigė labai skeptiškai žiūrėjęs į vaikščiojimą su lazdomis, tačiau, kai šį užsiėmimą išmėginęs, jį pamėgęs bene labiausiai.
Alytiškis menininkas, mokytojas Redas Diržys ne kartą prajuokino auditoriją: „Kai turėjome šunį, vaikščiojome paskui šunį. Kai šuo numirė, vaikščiojome ten, kur, atrodytų, eitų šuo”. Menininkui neatrodo patrauklus vaikščiojimas su navigacija: „Juk pasiklysti yra visai smagu“.

Anykštėnas gamtininkas Rolandas Lančickas pastebėjo, kad šiuolaikiniai vaikai vis dėlto mėgsta vaikščioti ir po ekskursijų po Anykščių šilelį jam labai smagu matyti „gerąjį“ nuovargį dalyvių akyse.
Po diskusijos visi dalyviai buvo pakviesti į vaikščiojimus ir atradimus su R. Diržiu, kuris pažadėjo kelionę be tikslo.

Buvo eksponuojami unikalūs A. Baranausko rankraščiai

A. Baranausko klėtelės gaubte vienai dienai iš Vilniaus buvo atvežta ypatinga paroda, pavadinta „Paskutinieji A. Baranausko kūriniai – autografai iš Vilniaus universiteto fondų“, kurioje buvo eksponuojami garsiojo anykštėno rašytojo Antano Baranausko versti šventraščio tekstai, vienas kurių – vyskupo ranka įrašytas paskutinę gyvenimo dieną.

„Yra žinoma, kad A. Baranauskas, vertęs Šventąjį Raštą, nuėjo pailsėti ir ketino darbą tęsti, tačiau tą pačią dieną ir mirė“, – apie rankraštį, kurį paskutinę gyvenimo dieną lietė rašytojo ranka, pasakojo VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vadovė dr. Inga Liepaitė.
I. Liepaitės teigimu, šie unikalūs A. Baranausko kūriniai Anykščiuose svečiuojasi, ko gero pirmą ir paskutinį kartą, nes vežioti tokius eksponatus visuomet yra rizikinga.
„Iš pradžių buvo kilusi mintis juos eksponuoti Seinuose, kur raštai ir buvo išversti, tačiau pagalvojome, kad Seinai šiek tiek per toli. Tad kodėl ne A. Baranausko gimtinė – juk čia juntama ypatinga jo dvasia“, – apie sprendimą eksponuoti autentiškus raštus Anykščiuose pasakojo viešnia.

Apdovanoti metų ūkiai

Buvo įteiktos nominacijos keturiolikai ūkių, o ūkininkus apdovanojo Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, Anykščių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis, Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Paulius Leščinskas bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių biuro vadovė Vilma Lebedė.

Lino Skačkausko ūkis gavo apdovanojimą „Už drąsą ir ištvermę puoselėjant ekologinį pienininkystės ūkį“, Juditos ir Prano Patumsių ūkis – „Už savęs atradimą kaime ir sėkmingai sukurtą ekologinį mėsinės gyvulininkystės ūkį“, Gitos ir Kęstučio Opulskių ūkis „Už ryžtą kurtis kaime ir naujų kelių žemės ūkio veikloje atradimą“, Daivos Filistovič ūkis – „Už darną su gamta ir įrodymą, kad ir mažas ūkis gali būti gyvybingas“, Ramūno Gedziūno ūkis – „Už pasiryžimą veiklai kaime, tikslo turėjimą ir pastangas jį pasiekti“.

Tarp apdovanotojų – ir Tado Malinausko ūkis „Už tėvų darbų tęstinumą ir kryptingą ėjimą tikslo link“, Almos ir Viliaus, Evelinos ir Jauniaus, Andriaus, Dominyko Juodelių ūkis. „Už ilgametį darbą kuriant puikų agrokraštovaizdį, protėvių istorijos pažinimą ir saugojimą bei jaunosios kartos įtraukimą į tolesnį ūkio vystymą“, Jono Bražionio ūkis – „Už išsaugotą meilę tėviškei ir skiriamas investicijas turizmo vystymui Anykščių krašte“, Jolitos ir Rimvydo Srazdų ūkis – „Už jaunatvišką optimizmą, naujų veiklų kaime atradimą ir vystymą“.

Taip pat apdovanojimus gavo ir Andželos ir Tado Niaurų ūkis „Už išsaugotą ir puoselėjamą protėvių sodybą, su gamta darnų ūkininkavimą“, Gintarės ir Pauliaus Miškinių ūkis „Už teisingą pasirinkimą ir sukurtą gyvybingą šeimos ūkį“, Kristinos ir Kęstučio Kielų ūkis „Už pasiryžimą grįžti ūkininkauti į senelių žemę, meilę savo augintiniams, begalinį darbštumą“, Karolinos ir Karolio Ažusienių ūkis „Už senelių ir tėvų ūkio tęstinumą ir puoselėjimą“, Pauliaus Šimėno ūkis. „Už originalias veiklos idėjas, jų sklaidą ir įgyvendinimą“.
Buvo apdovanoti trys 2022 metų ūkio nugalėtojai. Trečioji vieta skirta Nijolės-Liucijos ir Kęstučio Skudų ūkiui „Už ilgametę kantrybę ir ištvermę, sumanumą, sukuriant pavyzdinį šeimos pienininkystės ūkį“. Antroji vieta atiteko Valentino Kiaulevičiaus ūkiui „Už sprendimą įsijungti į tėvų pradėtus šeimos ūkio kūrimo darbus“. Pirmosios vietos nugalėtojai – Gitanos ir Daliaus Raškevičių ūkis „Už kryptingą darbą, įžvalgias investicijas, nuoseklumą, apvainikuotą pavyzdinio augalininkystės ūkio sukūrimu“.
Po apdovanojimų ceremonijos nominantams ir svečiams koncertavo muzikos grupė „Du Donatai“, vyko banketas.

Kvietė „Žalioji vakarienė“

Naujiena šventėje – „Žalioji vakarienė”, pavadinta „Žmogus miestui, miestas – žmogui“.
Į vakarienę susirinkę žaliai pasipuošę svečiai dėjo bendras vaišes ant žalia staltiese puošto didžiulio bendro stalo. Vakarienės vieta pasirinkta prie restorano „Basi Basi“, ant Šventosios užtvankos tilto (apie šį renginį plačiau skaitykite šeštadinio ,,Anykštoje”).
Kalbėjo Anykščių rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, antropologė Jekaterina Lavrinevic, Miško festivalio organizatorė Monika Peldavičiūtė, rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, ekologinio ūkio vadovas Vytautas Burba.

Koncertavo net Petras Vyšniauskas

Rudens šventės dalyviai galėjo pašokti zumbos ritmu, pasiklausyti koncertų, kuriuose grojo ar dainavo žinomi atlikėjai – Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Gytis Cinauskas, Petras Vyšniauskas, Aleksandra Žvirblytė, „Anykščių kvartetas“.
Taip pat pirmą kartą buvo įjungti ir šokantys fontanai, kurie, nusileidus saulei, švytėjo įvairiausiomis spalvomis.
Mieste kursavo traukinukas, buvo galima pasivažinėti ir trumpuoju Siauruko reisu, nusifotografuoti prie senovinio automobilio, papuošto rudens gėrybėmis.

Pamiršo žygį su žibintais

21 valandą Tilto gatvėje žmonės laukė žygio su žibintais.Tačiau organizatoriai nepasirodė ir žygis neįvyko.
Paklausta, kodėl neįvyko šventės programoje net du kartus minimas Šviesos žygis su žibintais Anykščių rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Eidrigevičienė nurodė Pasaulio anykštėnų bendriją ir Anykščių menų centrą.

„Anykštos“ kalbinta Anykščių menų centro direktoriaus pavaduotoja Rita Babelienė sakė, kad, nors programoje buvo įrašytas „Šviesos žygis su žibintais“, jo ,,tokio centralizuoto nebuvo. Tikslios išvykimo vietos nebuvo – kai kas išėjo iš savo namų, kai kas nuvažiavo“, sakė R. Babelienė ir nurodė, kad plačiau situaciją galėtų pakomentuoti VšĮ Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Renata Gudonienė. O ši kalbėjo, kad centras su žygiu neturi nieko bendro. „Mes tik padavėme raktus Tomui Tuskeniui“… – kalbėjo direktorė, turėdama galvoje Tilto gatvėje nuo 17 val. vykusias žibintų gamybos edukacijas.
Taip pat 22 valandą prie „Laimės žiburio“ susirinkę anykštėnai pamatė jau apšviestą paminklą, nors buvo skelbiama, kad šviesų instaliacija prasidės 22 valandą. „Staigaus įžiebimo nebuvo, nes atvykę meistrai viską paruošė anksčiau ir saulei leidžiantis apšvietimas ėmė matytis“, – paaiškino R. Babelienė.
Nusivilti teko tiems, kurie laukė eksperimentinio performanso „Linamynis“ Niūronyse, nes, susirgus vadovei, renginys neįvyko.