Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras.
„Priėmėme galutinį sprendimą (…) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.
Anot jo, veiks bendras telefono numeris 1808 šios paslaugos užsakovams, už pavėžėjimo organizavimą bus atsakinga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.
„Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti“, – tvirtino ministras.
Jo teigimu, dėl to sutarta trečiadienį surengus pasitarimą su Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių, kur vykdomas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas, merais.
„Po dviejų savaičių renkamės su merais, Lietuvos savivaldybių asociacija aptarti komunikacijos klausimų, kaip skleisime tą žinią, kad visiems būtų aišku – šeimos gydytojams, savivaldybių darbuotojams, socialiniams darbuotojams“, – sakė A. Dulkys.
Ministras pripažino, kad įtraukiant pacientų pavėžėjimo paslaugą į pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje paketą niekas nežinojo, kaip tą paslaugą organizuoti.
Dėl to beveik trečdalyje savivaldybių vykdytas bandomasis projektas.
„Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema. Buvo visokių niuansų. Vieni žiūrėjo, kaip administruoti būtų pigiau, (…) pamatyta, kad labai daug reikia specializuoto pavėžėjimo, kai reikia greitosios pagalbos automobilio ir lydinčių žmonių, o hemodializė savivaldybių buvo labiausiai įsisavinta paslauga“, – BNS aiškino A. Dulkys, kodėl vis dėlto nutarta pacientų pavėžėjimo paslaugą teikti centralizuotai.
Ministro teigimu, Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos tarnyba stiprėja, ji apima visą šalies teritoriją ir turi potencialo organizuoti pacientų pavėžėjimą, juoba, kad didelė dalis poreikio susijusi su specializuota pagalba.
„Kitiems metams biudžete avansu jau buvome susiplanavę išteklių pavėžėjimui, o šiems metams dar baigti ir nuo liepos 1 dienos įgyvendinti mums padeda tai, kad nebuvo panaudoti visi pilotinio projekto pinigai. Tam buvome skyrę apie 7–8 mln. eurų, panaudota daugiau negu pusė, bet ne visi“, – teigė A. Dulkys.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, nuo šių metų liepos 1 dienos pacientų pavėžėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje.
Jas galės gauti asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Taip pat pavėžėjimo paslauga bus teikiama judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, 75 metų ir vyresni žmonėms, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu turi dalyvauti medicinos išsilavinimą turintis asmuo. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.
