Pakeltose lysvėse Ramybėje dygsta pirmieji augalai

Anykščių Ramybės mikrorajone, po renovacijos, išdygo ne tik balti „ateiviai“ – čia buvo pastatytos pakeltos lysvės mėgstantiems sodininkauti, tačiau neturintiems kur to daryti.
Nors objektas, pasak Anykščių rajono savivaldybės vyriausiosios architektės Daivos Gasiūnienės, dar nėra perduotas savivaldybei, bet gyventojai jau ėmė lysves naudoti pagal paskirtį.

Tikisi, kad idėja prigis

Ramybės seniūnaitijos seniūnaitė Inaida Komarova sakė, kad lysvės pastatytos dviejose vietose: vienoje – septynios, kitoje – devynios. Jose jau yra pasodinta gėlių, svogūnų. Prie naujovės žmonės pratinasi pamažu.
„Žiburio gatvės pabaigoje, kur yra pastatytos devynios lysvės, jos yra užsėtos. Pasodinta gėlių, palikti laistytuvai. Suprantu, kad žmonės lysves prižiūrės. Kitoje vietoje, kur yra septynios lysvės, matosi, kad pora yra užimta, kitos laisvos. Kol dar šalnos, žmonės gal dar nesėja, o ir pačios lysvės, manau, yra dar neįprastas dalykas. Jos buvo pastatytos praėjusiais metais, vėlai rudenį, o šį pavasarį į jas buvo pripilta žemių. Kai pirmi metai, manau, nereikia norėti, kad visi taip ir pultų sodinti, reikia laiko. Esu girdėjusi atsiliepimų, kad gyventojų nebuvo klausta, ar lysvėms parinkta vieta yra tinkama, kai kuriems nepatinka, kad jos prie kelio. Tačiau, ko gero, toks projektas buvo“, – kalbėjo seniūnaitė ir pastebėjo, kad, visų pirma, reikia informaciją tinkamai paskleisti, nes ne visi žmonės socialiniais tinklais naudojasi.
„Tačiau miestelis, mikrorajonas – nedidelis, vieni per kitus žmonės susižino. Galbūt dar yra neaiškumas – ar čia galima kažką daryti, ar ne, vieta vieša, nesuskirstyta teritorijomis. Esu mačiusi Vilniuje, Pilaitės mikrorajone tokius daržus – ten buriasi visa bendruomenė, dalinasi, visi susirenka. Padaryta tikrai įdomi erdvė. Tikiuosi, kad ir pas mus taip bus“, – vylėsi I. Komarova ir sakė norinti tikėti, jog pas mus praėjo tokie laikai, kad lysvės būtų išdraskytos, išskintos.
Ramybės seniūnaitijos seniūnaitė sakė, kad sodininkyste daugiau užsiima vyresni žmonės, kurie turi daugiau laiko, tačiau mananti, kad ir tėveliai su vaikais galėtų sėti, auginti – vaikams tai labai puiki edukacija: „Pati esu mokytoja, man nuostabu žiūrėti, kaip vaikai žavisi, kaip augalai auga, kaip atrodo jų šaknys, kaip krauna žiedus.“
Visai netoli įrengtų pakeltų lysvių, šalia Anykščių ligoninės jau daug metų gyventojai puoselėja savo daržus, nors jie bet kada gali būti išardyti – mat žemė priklauso rajono savivaldybei. Nepaisant to, „ramybiečiai“ ir toliau ten sodina, ravi.
„Kai važiuoju pro šalį, tiesiog stebiuosi, kiek ten visko auga. Žinau, kad ta žemė – ne gyventojų. Mano nuomone, galėtų pabandyti savivaldybė kažkaip tuos darželius įforminti – jei žmonės užsiima, nemanau, kad tai blogas dalykas. Daugiausia ten sodina vyresnio amžiaus žmonės, jie gal kokią daržovę savo užsiaugina, o svarbiausia – turi užsiėmimą, daugiau juda. Manau, šią veiklą reikėtų tik palaikyti, nors neaišku, kada savivaldybė šią žemę kam norės panaudoti…“ – kalbėjo I. Komarova.

Galima sodinti beveik viską

„Šis objektas dar neperduotas iš statybininkų savivaldybei, todėl šiuo metu yra šioks toks chaosėlis – kažkas pasodino, kažkas ne, – sakė rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Gasiūnienė. – Kai visas projektas bus perduotas valdyti savivaldybei, tuomet arba per Anykščių komunalinį ūkį, kuris administruoja daug namų, ar per mūsų investicinį skyrių, kur žmonės dirba su bendruomenėmis, paaktyvinsime bendruomenę, kad tose lysvėse žmonės sodintų.“
Pakeltose lysvėse, pasak D. Gasiūnienės, gali sodinti, kas tik nori – tereikia susitarti.
„Kadangi anksčiau ten buvo sodinama kas kur sugalvojo, su šiuo projektu sugalvojome ir pakeltas lysves, ties ta vieta, kur buvo tie vadinamieji nelegalūs gyventojų daržai. Lysvėse galima auginti, ką tik nori, žinoma, išskyrus nuodingus augalus. Norime iš pradžių ne uždaryti ir uždrausti, bet įvesti tvarką, kad žmonės į tai pažiūrėtų kitaip. Jie yra įpratę toje vietoje sodinti, kitiems visuomenės poreikiams tos žemės neprireikė, tai taip ir vyko. Tie darželiai toje vietoje (prie ligoninės, – red. past.) buvo daugybę metų, jie ten ir tebėra“, – kalbėjo D. Gasiūnienė ir pridūrė, kad tokios lysvės įrengtos tik Ramybės mikrorajone.

Bendriems gėlynams dar nepribrendę

Anykščių naujų vėjų bendruomenė turi patirties „viešų“ darželių srityje – šiais metais prieštaringų vertinimų sulaukęs darželis miesto parke nebebuvo sodinamas. 2018 metais šiam daržui įrengti prekybos tinklas „Maxima“ buvo skyręs 8 tūkst. Eur paramą, o praėjusiais metais sodintojai jau buvo skatinami išsikasti savo dovanotus augalus.
„Užmojai buvo geri – pritraukti kuo daugiau bendruomenės, kuo daugiau visuomenės. Kai kuriose kultūrose ar bendruomenėse tai yra kultūros dalis, ta bendrystė. Galbūt mūsų bendruomenė dar nėra iki to užaugusi, gal įpratusi, kad viskas padėta, paruošta, padaryta, ir niekuo prisidėti nereikia“, – kodėl neprigijo idėja puoselėti bendrą darželį, svarstė Anykščių Naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.
I. Smalskienė pabrėžė, kad miesto parke buvo sodinamas ne daržas – ten niekas jokių daržovių neaugino, – o gėlynas.
„Buvome pasodinę šiek tiek aviečių ir žemuogių, prieskoninių augalų – tai buvo viskas, kas valgoma. Bet iš esmės ten buvo senovinių augalų gėlynas, gėlės buvo iš įvairiausių Anykščių kampų, augalus žmonės vežė, aukojo. Buvo viendienių, linų, diemedžių – tokių gėlių, kurių galėjome rasti tradiciniame lietuviškame darželyje. Nepasiteisino… Galbūt buvo pasirinktas per didelis plotas, nes arba išdžiūvo, arba nupjovė, ar išsikasė kas. Bet kas subujojo, atrodė labai gražiai. Idėja ir buvo pasodinti senovinių gėlių gėlyną, norėjome parodyti, kaip senoviniai augalai atrodo, kaip jie auga – tai tikrai nebuvo daržas“, – sakė Naujų vėjų bendruomenės pirmininkė ir svarstė, kaip bus Ramybėje – ar žmonės taip pat lauks, kol viskas už juos bus padaryta, ar imsis iniciatyvos patys.
„Pakeltos lysvės – pasaulyje pasiteisinęs dalykas, yra pavyzdžių, kai žmonės jungiasi, bendrai kažką daro, randa bendrą veiklą. Matyt, mūsų Anykščiuose mes iki to nepriaugę, o gal – jau išaugę.
Deja, bet šioje vietoje vėl trūksta komunikacijos – lygiai taip pat, kaip žmonės nežino, kas tie balti „kosmonautai“. Užtektų pasakyti: čia bus pavėsinė, stalas kortomis palošti, ar sūpynės, ar dar kažkas. Taip pat ir daržus pastatė, ir – tyla. Reikia sakyti, kad eikite, sodinkite, išeiti į kiemą ir pasakyti žmonėms, galų gale – skelbimus laiptinėse pakabinti, kad žmones informacija pasiektų kuo labiau. Juk retas kuris savivaldybės internetinį puslapį skaito… – apie komunikacijos stygių kalbėjo I. Smalskienė ir pateikė pavyzdį: – Pati gyvenu Pušyno mikrorajone – kai ėmė daryti kvartalinę renovaciją, kilo didelė Pušyno gyventojų pasipiktinimo banga – niekas nesuprato, kas čia vyksta, kodėl yra draskomos aikštelės, ardomi visai neseniai sumontuoti treniruokliai. Kai buvo viešinamas šis projektas, nebuvo jokio „vizualo“, – nieko. Tuomet mes, taip pat žmonės iš administracijos, ėmėmės iniciatyvos, iškabinome laiptinėse vizualizacijas, kaip visa tai atrodys, ir žmonės nusiramino. Didžiausi šaršalai kyla dėl informacijos stokos.
Ir čia turi vykti taip pat – tiesiog kviesti gyventojus, juos informuoti, gal susitikimus organizuoti. Reikia ateiti pas žmones, o ne laukti, kada žmonės ateis.“