Popiežius Pranciškus savo dekretu pripažino arkivyskupą Teofilių Matulionį kankiniu už katalikų tikėjimą, po kelių mėnesių turėtų įvykti galutinė paskelbimo palaimintuoju - beatifikacijos iškilmė.
Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos vyskupų konferencija pranešė, kad ateinantys 2017-ieji metai Lietuvoje paskelbti kankinio, arkivyskupo Teofilio Matulionio (1873- 1962) metais, o jis bus paskelbtas palaimintuoju
Šis tikėjimo sergėtojas, už krikščioniškas tiesas galėjęs mirti žmogus, yra kilęs iš Anykščių krašto. Jis gimė pačiame rajono pakraštėlyje, Skiemonių seniūnijoje esančiame Kudoriškių kaime.
Lietuvos vyskupų per Kalėdas paskelbtame laiške sakoma: „Tikėjimo didvyrių turi ir mūsų Tėvynė. Šių metų gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus dovanojo Lietuvai džiugią žinią. Jis pritarė Šventųjų skelbimo kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystė, taip atveriant kelią jo skelbimui palaimintuoju. Tad ateinančiais 2017 metais pirmą kartą mūsų krašte bus švenčiama skelbimo palaimintuoju – beatifikacijos – iškilmių liturgija. Nors paskutinį kartą prieš 30 metų palaimintuoju buvo skelbiamas arkivyskupas Jurgis Matulaitis, tačiau tai vyko Romoje. Dabar visi turėsime galimybę dalyvauti šioje ypatingoje istorinėje iškilmėje Lietuvoje.
Ateinančius 2017 metus Lietuvos Ganytojai skelbia Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Jų šūkiu tebus Evangelijoje užrašyti Viešpaties žodžiai: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Šis Jėzaus pažadas yra pasirinktas ir 2017 m. birželio 23-25 dieną Vilniuje vyksiančių Lietuvos jaunimo dienų tema. Garbingasis Teofilius Matulionis paliudijo šią tiesą savo gyvenimu. Jam Viešpats skyrė kankinio garbę. Tarsi ją nujausdamas, ganytojas savo vyskupiškuoju šūkiu pasirinko “Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes!” Ištvėręs ilgus sovietinių kalėjimų ir lagerių metus, tačiau laisvas ir nepalaužtas, jis nesvyruodamas liudijo Kristaus evangelijos tiesą. Didžiuokimės, kad Viešpats Lietuvai dovanojo arkivyskupą Teofilių Matulionį. Popiežius Pijus XI 1936 m. audiencijoje Vatikane dalyvavusiai lietuvių maldininkų grupei pasakė: “Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!”
Garbingojo arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus gyvenime atsiskleidžia ne tiek fizinė jėga, kiek galinga dvasios tvirtybė. Jo gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti – ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis. Suprasdamas, kad šių uždavinių įgyvendinimas pranoksta žmogaus jėgas, garbingasis Teofilius sėmėsi stiprybės maldoje. Jo iniciatyva 1940 metais Kauno Šv. Mikalojaus (seserų benediktinių) bažnyčioje buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Malda ir pasivedimas Viešpaties valiai padėjo jam išgyventi sudėtingiausius išbandymus ir išlikti nepalaužtos dvasios iki galo liudijant, kokią jėgą trapiam žmogui suteikia krikščioniškas tikėjimas“ .
1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje gimęs T. Matulionis didžiąją dalį savo gyvenimo praleido svetimuose kraštuose, kelis kartus už tikėjimą kalėjo sovietinės Rusijos kalėjimuose.
Jis baigė Daugpilio gimnaziją, kunigų seminariją – Petrapilyje.
Varklianų parapijoje Latgalijoje kelis metus tarnavo vikaru, 1909 m. vėl sugrįžo į Petrapilį, ten būrė katalikų parapiją, rūpinosi Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybomis. Po revoliucijos, įsitvirtinus bolševikams, 1923 m. buvo areštuotas, apkaltintas kontrrevoliucine veikla, nuteistas 10 metų, kalėjo Butyrkų kalėjime.
Slapta 1929 m. įšventintas vyskupu, vėl areštuotas ir ištremiamas į Solovkų salas. Į laisvę išeina ir į Lietuvą sugrįžta 1933 m., kuomet sovietų ir Lietuvos vyriausybių susitarimus apsikeičiant politiniais kaliniais kartu su dar dešimčia kunigų buvo išmainytas į Antaną Sniečkų, Kazimierą Preikšą, Simoną Kaganą ir kitus komunistus.
Kiek pailsėjęs vyskupas daug keliavo po Lietuvą, JAV, Palestiną, Egiptą.
1934 metais T. Matulionis buvo nuvykęs į Romą, lankėsi Romoje pas popiežių Pijų XI. Kiek vėliau popiežius apie vyskupą Teofilių yra pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.
Grįžęs į Lietuvą vyskupas apsigyveno benediktinių vienuolyne Kaune, talkino Kauno arkivyskupui pastoracijos darbuose, kurį laiką ėjo vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigas.
Po karo sugrįžus sovietams, vėl prasidėjo persekiojimai. Vyskupas Teofilius buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu, bet atsisakė bendradarbiauti su okupantų administraciją, ją tiesiai kaltino teroru bei žudynėmis. Vėl suimtas 1946 m., kalintas Oršoje, Vladimire, Mordovijoje, visai išsekęs gyveno invalidų namuose, 1956 metais paleistas į laisvę jis negalėjo gyventi didesniuose miestuose, glaudėsi mažuose tėvynės miesteliuose.
1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone, jis savo kambaryje, slapta vyskupu konsekruoja kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį „nusikaltimą“ 1958 m. spalio 17 naktį valdžia vyskupą Teofilių Matulionį išveža iš Birštono ir apgyvendina Šeduvoje.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikia arkivyskupo titulą.
1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gauna kvietimą dalyvauti Vatikano II Susirinkime.
Tačiau 1962 m. rugpjūčio 17 d. arkivyskupo bute Šeduvoje daroma krata, kurios metu arkivyskupui per prievartą suleidžiama neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, rugpjūčio 20-ąją, arkivyskupas miršta. Palaidotas T. Matulionis Kaišiadorių katedros vyskupų kriptoje.
Siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti Bažnyčios kankiniu, 1990 m. pradėta jo kanonizacijos byla. 2008 m. gegužės 1 d. kanonizacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą.
Beatifikacijos iškilmės greičiausiai vyks Kaišiadoryse, vyskupijos, kurią valdė T. Matulionis, centre, kurio katedros kriptoje ilsisi jo palaikai. Šioje katedroje apie kankiniu už tikėjimą pripažintą vyskupą primena į šventorių per didžiuosius vartus įeinančius pasitinkantis jo paminklas. Gali būti, kad šiuo lietuvio tėviškės kaimas – Kudoriškis taps maldininkų lankoma vieta. Galbūt ten, kur dabar stovi 2000 m. pastatytas kryžius, atsiras ir daugiau tikėjimo simbolių, gal net bus įrengti Kryžiaus Keliai, kaip kad kito mūsų tautos palaimintojo – Jurgio Matulaičio gimtinėje.
