Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Memorialinio skyriaus skulptorių Joną Jagėlą dažnai galima sutikti Svėdasuose, kur jis baigia tvarkyti paminklą Svėdasų krašto kovotojams už Lietuvos laisvę.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Memorialinio skyriaus skulptorių Joną Jagėlą dažnai galima sutikti Svėdasuose, kur jis baigia tvarkyti paminklą Svėdasų krašto kovotojams už Lietuvos laisvę.
Skulptorius su alytiškiais UAB „Sonetas ir Ko” darbuotojais, čia pat pjaunančiais juodą granitą , komponuoja išpjautas plokštes prie svėdasiškių paminklo, derina tekstą, kuris puoš postamentą, vis ką nors matuoja, skaičiuoja, tvarko. Nuolat šį bei tą aptarinėja su Svėdasų seniūnijos seniūnu Valentinu Neniškiu, iš sostinės atvažiavusiais dr.Janina Prūsaite bei Juozu Prūsu, suranda galimybių pabendrauti ir su svėdasiškiais.
Paminklą gimtąjam Svėdasų kraštui dovanojo Ohajo valstijoje (JAV ) gyvenantis dr. Zenonas Prūsas. Miškininkas, ekonomistas, mokslininkas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas dr.Zenonas Prūsas daugiau kaip šešiasdešimt metų gyvena toli nuo Tėvynės, tačiau ryšių su gimtine niekuomet nenutraukė.
1999 metais jis parašė ir išleido autobiografinio pobūdžio knygą „Dvidešimtojo amžiaus verpetuose”, kurioje aprašė savo šeimos istoriją, likimo išbandymus, tremties baisumus patyrusius artimuosius.
Garbaus amžiaus tautietis skyrė solidžią savo santaupų sumą, kad Svėdasų miestelio centre iškiltų paminklas, skirtas kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Paminklo kūrimo reikalais rūpinosi Vilniuje gyvenantys gerbiamo Zenono artimieji: sesuo buvusi mokslininkė gamtos mokslų daktarė Janina Prūsaitė ir brolis tremtį iškentęs Juozas Prūsas.
Svėdasus papuošusį pilko granito paminklą, kuris vaizduoja pakirstas kulkų eglių viršūnes ir simbolizuoja pokario metų Laisvės šauklių – „miško brolių” kovą, sukūrė skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, ordino „Už nuopelnus Lietuvai” kavalierius Jonas Jagėla. Skulptoriaus J. Jagėlos darbų galima pamatyti ir Lietuvoje, ir tarptautiniuose memorialuose.
Gimęs ir augęs Kupiškio krašte, J.Jagėla prisipažįsta, kad apie partizaninę kovą žino ne tiktai iš knygų. Jų šeima rėmė partizanus, dauguma „miško brolių” buvo tėvo draugai.
Iki šiol skulptorius negali ramiai klausyti beldimo- taip ir prisimena, kaip partizanai naktimis belsdavosi į jų namų duris. Tėvai vaikus suguldydavo ir laukdavo naktinių svečių, ruošdavo jiems valgyti. Pamena, per miegus matydavo ant savo vaikiškos lovelės sukabintus partizanų ginklus, girdėdavo tylias kalbas. Na, o dienos metą dažnai jų trobon su triukšmu sugūžėdavo „stribai”, nevengdami partizanų paieškoti netgi spintoje ar krosnyje.
Naujojo paminklo aplinką dar tvarko Anykščių rajono savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusios UAB „Ukmergės versmė” žmonės. Erdvioje aikštėje lyginamos atvežtos žemės , sėjama žolė, grindžiami betono takeliai. Netrukus atsiras suoleliai, bus sumontuoti šviestuvai.
Dr.Zenono Prūso dovanoto ir skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto paminklo šventinimo ir atidengimo iškilmės vyks Svėdasuose Didžiųjų šv.Petro ir šv.Pauliaus atlaidų dieną
