Panevėžio vandens talpa prie Kavarsko…

Šventoji aukščiau Kavarsko užtvenkta 1962 metais, suformuotas 117 ha tvenkinys. Pastaruosius dvidešimt metų Šventoji ties Kavarsku suka vandens turbinas ir gamina elektrą, tačiau pirminė tvenkinio paskirtis buvo ne elektros gamyba, o tiesiog vandens talpa, iš kurios buvo galima primaitinti Panevėžio miesto gamyklas.
Plečiantis pramonei, Panevėžiui trūko vandens, todėl septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atliktas grandiozinis projektas – Šventosios vanduo nukreiptas į Nevėžį.

Vandens užteko ir Panevėžiui, ir karvėms

1962-ųjų lapkričio 18-ąją Anykščių rajono laikraštis „Kolektyvinis darbas“ publikavo pokalbį su Anykščių statybos-montavimo valdybos viršininku Teodoru Bitinu („Elektra – žmogaus labui“).
„Kiekvieną dieną nenutrūksta darbai Kavarsko siurblinės statyboje. Čia irgi daug kas užbaigta statyti. Ties Pienės upeliu pastatyta užtvanka ir upelis pradeda tekėti į Nevėžį. Šiomis dienomis darbus priims valstybinė komisija.
Baigtas montuoti vandens perdavimo slėgiminis vamzdis, sudėta 3000 kubinių metrų gelžbetonio. Nuo siurblinės nusitiesė naujas kanalas, kuris sujungs Šventąją su Nevėžiu. Vyksta paskutinieji kanalo apdailos darbai, daromi slenksčiai, girdyklos kolūkių gyvuliams, statomi per kanalą tiltai. Šioje didžiulėje statyboje darbuojasi per 120 žmonių. Labai gerai dirba ekskavatorininkas P. Sabaliauskas, buldozerininkas P. Žarskus, darbininkai B. Jasinskas, St. Žebrauskaitė“, – 1962 metais rašė „Kolektyvinis darbas“.

Apie kanalo statybas rašoma ir knygoje „Istoriją kuriame mes patys“ (sudarytojai Teodoras Bitinas (jaunesnysis) ir Jonas Sriubas).
„Panevėžio pramonės įmonėms pritrūkus vandens, buvo nuspręsta Kavarske užtvenkti Šventosios upę ir ant užtvankos pastačius siurblinę pumpuoti vandenį į Nevėžį. Iškastu kanalu tekėjo iki 4,5 kub. m per sekundę vandens. Vandeniui pumpuoti buvo sumontuoti keturi 450 kW galios siurbliai. Iš viso per metus perpumpuojama 12 tūkst. 500 kub. m vandens, kurio Panevėžio įmonėms reikėjo apie 20 proc.“, – rašoma knygoje „Istoriją kuriame mes patys“.

Vandenį pumpavo Anykščių savivaldybės įmonė

Vanduo į Nevėžį iš Šventosios buvo pumpuojamas dar ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tiesa, siurbliai jau veikdavo ne nuolatos. Pagal Nevėžio vandens lygį Traupyje ar Levaniškiuose galėjai spręsti – maitinamas Panevėžys mūsų vandeniu ar ne.
Vandenį Panevėžiui pumpavo Anykščių savivaldybės įmonė UAB „Šventosios vanduo“. „Anykštos“ žurnalistai dar prisimena, kaip per Anykščių rajono tarybos posėdžius pylos dėl įmonės veiklos neefektyvumo gaudavo UAB „Šventosios vanduo“ direktorius Mykolas Prokofjevas.
Anykščių rajono savivaldybei dėl mūsų rajone prasidedančio Nevėžio ekologijos ir Panevėžio aprūpinimo vandeniu išlaikyti UAB „Šventosios vanduo“ nebuvo racionalu, bendrovei paskelbtas bankrotas ir ji likviduota.
Panevėžio pramonės įmonių veiklos struktūra keitėsi, ir nors mums, anykštėnams, ir liūdna, bet Panevėžys, pasirodo, gali gyventi ir be mūsų Šventosios vandens.

Gamina elektrą

2002 metais Kavarsko užtvanka įgavo naują paskirtį. „Achemos“ grupei priklausanti UAB „Renerga“ Kavarske atidarė hidroelektrinę. Visiškai automatizuotos hidroelektrinės galingumas 1 MW, per metus ši elektrinė pagamina 6,5 mln. kWh elektros energijos.
Tikinama, kad statant Kavarsko hidroelektrinę kruopščiai laikytasi aplinkosauginių standartų, o žuvitakio įrengimas atsiėjo 12 proc. visos elektrinės statybų kainos.
„Tačiau šios investicijos matuojamos ne finansine išraiška, nes projektas suteikė milžinišką naudą gamtai. Įrengus žuvitakį, buvo nutiestas prieš 50 metų užkirstas kelias į nerštavietes, kuris šiandien leidžia Šventosios aukštupį sėkmingai pasiekti neršiančioms žuvims“, – skelbia UAB „Renerga“.
Beje, lyginant elektros galią – Staškūniškyje įrengto 9 vėjo elektrinių parko galia yra 50 MW, Sajanų-Šušenskoje HE – 6400 MW.

Žvejų rojus

Kavarsko seniūnas Aurelijus Radzevičius „Anykštai“ sakė, kad kai ant Šventosios užtvankos buvo statoma hidroelektrinė, kavarskiečiai džiaugėsi, nes tikėjosi pigios elektros. Elektra, kaip žinia, Kavarske neatpigo, bet vienas kitas šio miestelio gyventojas gavo darbą elektrinėje.
Pasak A. Radzevičiaus, Kavarsko tvenkinys ir Šventosios upės atkarpa žemiau tilto į Kurklius yra žvejų mėgstamos vietos.
„Didžiausias džiaugsmas žvejams, suvažiuoja iš visų pusių. Visi žvejai žino pavadinimą „Jurgio kulys“. Kavarsko tvenkinio gal ir nežinos, o šitą pavadinimą žino. Nuo senų senovės taip vadina.
Gamtos apsaugai daug rūpesčių, nes čia labai daug užkampių, kur galima tinklus užmesti“, – kalbėjo Kavarsko seniūnas.
Pasak A. Radzevičiaus, visi žvejai puikiai žino, kad atkarpoje tarp tilto ir užtvankos žvejoti draudžiama, o kitoje tilto pusėje nuolat rikiuojasi žvejai.
„Dabar eina lašišos, bet jas žvejoti dabar draudžiama. Apskritai dabar negalima žvejoti spiningu, todėl visi mėto meškeres, gaudo baltą žuvį. Eina kuojytės, akleikos“, – kalbėjo Kavarsko seniūnas A. Radzevičius.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas