Parodos primena ir Anykščių praeitį

Pačiame Anykščių centre prieš miesto šventę įsikūręs mažiausias Lietuvos kino teatras (tik 4 kėdės žiūrovams) pasakoja XX a. vidurio Lietuvos kino teatrų istoriją, tačiau nutyli kino rodymo tradicijos ištakas Anykščiuose.

Mat 1943 m., kai visoje Lietuvoje vokiečių okupacinės valdžios buvo inventorizuoti veikiantys kino teatrai, regis, tokios propagandinės ir laisvalaikio įstaigos Anykščiuose nebūta. Tačiau anykštėnai tuo metu jau buvo pažinę garsinio kino skonį.

Dar 1938 m. vasarį dienraštis „Lietuvos žinios“ paskelbė, kad Anykščiuose steigiamas garsinio kino teatras. Tų pačių metų kovo mėnesį žinomo kino dokumentininko Stepo Uzdono iniciatyva jis buvo atidarytas Anykščių šaulių ramovės patalpose Jono Biliūno gatvėje ir pavadintas „Kino Espero“ vardu.

Tikėtina, kad po poros metų, nacionalizavus šaulių namus su visa kino rodymo įranga, kino seansai ten greit nutrūko. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo toje pačioje vietoje apie 20 metų ir toliau veikė kino teatras, tik jau vadintas „Pergalės“ vardu. Vėliau, XX a. 7-ajame dešimtmetyje, buvusios šaulių ramovės pastatas nugriautas, o jo vietoje pastatytas naujas dviaukštis administracinis pastatas rajono partinei vadovybei – tas pats, kuriame dabar veikia Anykščių meno mokykla.

Naujas Anykščių kino teatras „Šilelis“ su 400 vietų žiūrovų sale toje pačioje Jono Biliūno gatvėje, tik arčiau miesto centro, buvo pastatytas apie 1965 m. ir veikė kiek daugiau nei tris dešimtmečius. Jis buvo uždarytas, kai į kino seansus ėmė ateiti mažiau nei po dešimtį žiūrovų. Buvusiame kino teatre dabar įsikūręs IKI prekybos centras, o kino filmai Anykščiuose rodomi Kultūros centro salėse.

Keliaujančioje kino parodoje iki rugpjūčio 21-osios suksis 1939–1944 m. įvykius Lietuvoje bei to laiko kino madas liudijančių archyvinių kino siužetų kompozicija, kurią parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Iki rugpjūčio pabaigos bus galima aplankyti ir miesto šventei Muziejaus įrengtą lauko parodą, skirtą mokytojo poligloto ir fotografo Jono Juknevičiaus 100-mečiui, stovinčią Kalbų alėjoje šalia Anykščių bibliotekos. Pirmasis drąsuolis, pokario metais užsiropštęs į Anykščių bažnyčios bokštą, paliko jo laiką liudijančias miesto panoramas, itin atidžiai fiksavo Šventosios pakrantes, o pats išliko kolegų archyviniuose kadruose, menančiuose įvairius jo pomėgius.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacija