Pasidomėjus mokėjimu, neretai pinigus pavyksta susigrąžinti

Apibendrinus 2015 metais Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriuje nagrinėtų skundų dėl mokėjimų gydymo įstaigose teisėtumo duomenis, galima daryti išvadą, kad neretai šie mokėjimai būna neteisėti. Gydymo įstaigos, atsidūrusios ligonių kasos akiratyje, jau ne kartą yra grąžinusios pacientams iš jų paimtus pinigus.
Iš viso šiais metais Panevėžio TLK Kontrolės skyrius gavo 23 gyventojų skundus: 19 iš jų registruota TLK, 3 skundai peradresuoti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 1 – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos. Dėl nepagrįsto mokėjimo gydymo įstaigoje į ligonių kasą kreipėsi 19 iš 23 pasiskundusiųjų. Nustatyta, kad 9 mokėjimai iš tikrųjų buvo nepagrįsti: aštuoniais atvejais pacientui pinigai grąžinti, dėl devintojo skundo kontrolės procedūra dar nebaigta.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė mano, kad šįmet sustiprintas nepakantumas neteisėtiems mokėjimams gydymo įstaigose, kai imta registruoti gyventojų žodinius skundus, pasiūlant jiems raštu kreiptis į Panevėžio TLK, paaiškinant neteisėto mokėjimo grąžinimo tvarką, nesiunčiant besiskundžiančiųjų vien tik į gydymo įstaigos administraciją, davė rezultatų. Pagal skundus atlikti tikrinimai rodo, kad gydymo įstaigose nevengiama piktnaudžiauti pacientų nežinojimu ir prašoma susimokėti už tas paslaugas ar medicinos pagalbos priemones, už kurias gydymo įstaigoms moka ligonių kasa.
Didžiausia pacientui grąžinta suma – pustrečio šimto eurų. Tiek pinigų atgavo Ignalinos rajono gyventojas, sumokėjęs šiek tiek daugiau kaip 400 eurų UAB SK Impeks medicinos diagnostikos centrui už minkštą asferinį akių lęšį ir suteiktas papildomas paslaugas. Šiuo atveju pacientas buvo pasirašęs sutikimą, kad renkasi mokamą intraokulinį lęšį, tad teisiškai turėjo sumokėti tik skirtumą, susidariusį tarp ligonių kasos lėšomis gydymo įstaigai nupirkto lęšio ir to, kurį jis pasirinko. Deja, gydymo įstaiga pareikalavo, kad ignalinietis savo lėšomis įsigytų pasiūlytą brangesnę medicinos pagalbos priemonę. Už jam suteiktas papildomas sveikatos priežiūros paslaugas pacientas taip pat neturėjo mokėti.
Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras pastebi, jog kai kurios gydymo įstaigos nesuteikia pacientams visos reikiamos informacijos apie mokamas ir nemokamas paslaugas, o pacientai sutikimus mokėti pasirašo jų neskaitę. Pacientui neretai pasakoma, kad ligonių kasų lėšomis nupirktos nemokamos priemonės yra jam netinkamos ir rekomenduojama pačiam įsigyti brangesnes.
Šiais metais, anot E. Voro, pasitaikė ir kitų neteisėto mokėjimo atvejų, kuriuos ištyrus pacientams gydymo įstaigos administracija grąžino pinigus: UAB Panevėžio medicinos centre paciento neteisėtai prašyta mokėti už kraujo tyrimus, VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje – už veloergometriją, J. Pauliuko šeimos klinikoje – už pažymą, reikalingą vaikui vykstant į stovyklą, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose – už akių lęšį, panašių neteisėtų mokėjimų būta dar keliose gydymo įstaigose.
2015 m. ir patys Panevėžio TLK darbuotojai prisidėjo prie įstaigos antikorupcinės iniciatyvos – stebėjo, rinko asmeninę patirtį apie priemokas gydymo įstaigose ar vaistinėse, dalijosi šia patirtimi.
Ligonių kasos specialistai, paraginę pacientus gydymo įstaigose domėtis, už ką iš jų reikalaujama priemokų, neretai išgirsta, kad pacientams nesmagu šito klausti, bijoma, kad gydytojai gali supykti ir jiems suteikti blogesnes sveikatos priežiūros paslaugas. Įtikinti gyventojus pradėti kovoti su neteisėtomis priemokomis, nebijoti klausti gydytojo ar administracijos nėra lengva, tačiau tie, kurie randa drąsos pasidomėti, dažniausiai džiaugiasi teigiamais rezultatais, neretai pinigai grąžinami nė nepradėjus kontrolės procedūros.