Felicija Bortkevičienė įkūrė knygų ir laikraščių leidimo bendrovę „Varpas“, buvo jos direktorė, žurnalo „Varpas“ redaktorė, dienraščio „Lietuvos žinios“ oficialioji redaktorė.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Marijampolės dramos teatre kovo 11-osios vakarą nemokamai rodyta Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriaus, daktaro Andriaus Vaišnio dokumentinė drama „Apaštalė“ apie politikę, visuomenininkę, „Varpo“ ir „Lietuvos žinių“ redaktorę Feliciją Bortkevičienę.
F. Bortkevičienė – pirmoji moteris, kandidatavusi į Lietuvos Respublikos prezidentus, – yra palaidota Troškūnų kapinėse.
„Apaštalę“ režisavo Lietuvoje gerai žinomas režisierius Vytenis Pauliukaitis.
„Tyrinėjant XX amžiaus spaudos ir valdžios santykius istoriniu aspektu kovoje dėl žodžio laisvės, prieš cenzūrą išniro Felicijos Bortkevičienės figūra: ji išsiskiria dėmesiu žmogaus, ypač moters teisėms, pasiaukojimu, ryžtinga pozicija, vadybiniais gebėjimais, pasaulėžiūros principais“, – kaip susidomėjo F. Bortkevičienės asmenybe ir jos veikla, pasakojo prof. dr. A. Vaišnys. – Patyrusi įvairių politinių režimų persekiojimą, yra labai spalvingos patirties, dramatiško likimo asmenybė, dar prieš 20 metų išvis mažai žinoma lietuvių visuomenei, todėl 2003 metais, steigiant Kalbos premiją, pasiūliau vadinti Felicijos vardu.“
Prof. dr. A. Vaišnys sakė, jog ši pjesė – ne pirma jo parašyta, bet pirma pastatyta: „Jei neskaičiuosim kompozitoriaus Algirdo Martinaičio operos ,,Pasaulio dangoraižis“ libreto. Dar buvo pastatyti Kalbos vakarai: pirmas 2007 metais, paskutinis – 2017-aisiais.
Pirmą scenarijų renginiui, minint F. Bortkevičienės sukaktį, parašiau 2007-aisiais. Kas dėl pjesės – šį visiškai naują kūrinį paskatino rašyti režisierius Vytenis Pauliukaitis, žinojęs, kad ne tik esu skaitęs apie žymią moterį, bet ir išmanau jos gyvento laikotarpio ypatumus.“
Pasiteiravus, su kokiais iššūkiais teko susidurti statant pjesę, jos autorius kalbėjo: „Pagrindinis iššūkis – pabrėžti universalias vertybes, kurias įkūnijo F. Bortkevičienės asmenybė ir pateikti kūrybingai, kad ir nežinantys biografijos perprastų kovos, pasipriešinimo, teisių gynimo prasmę, todėl moters apmąstymai ir prisiminimai virsta dialogu su Mirtimi.“
Šio filmo premjera įvyko dar 2023 metų gruodį ir būtent – Marijampolėje.
„Režisierius V. Pauliukaitis, gavęs savo gimtinėje pasiūlymą imtis spektaklio, sutarė dėl ,,Apaštalės“. Beje, F. Bortkevičienė buvo išrinkta į Steigiamąjį Seimą Marijampolės rinkimų apygardoje, ten pat rūpinosi lietuviškų mokyklų tinklu“, – kodėl tokį svarbų vaidmenį čia vaidina Marijampolė, paaiškino prof. dr. A. Vaišnys.
„Apaštalė“ yra dviejų veiksmų dokumentinė drama, dedikuojama F. Bortkevičienei. Tai – spektaklis apie moters atkaklumą ir kantrybę, veikiant kenčiančiųjų ir nuskriaustųjų labui, tiesos ir garbės naudai, ginant žodžio ir spaudos laisvę. Veiksmas vyksta 1945 metų spalį, paskutinėmis herojės gyvenimo valandomis: atėjęs Mirties tarnas jai leidžia prisiminti visa, kas nutiko; uždelsus prisiminimais laiką, atvyksta pati Mirtis, siekianti padėti išvengti sovietinio saugumo persekiojimų ir pasitikti jauną sutuoktinį Joną. Pjesė parašyta remiantis dokumentiniais (archyviniais) ir moksliniais (publikuotais) šaltiniais.
2004 metais įsteigta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas Felicijos Bortkevičienės 150 metų gimimo jubiliejų, 2023-iuosius metus buvo paskelbęs Felicijos Bortkevičienės metais.
Leidėja, knygnešė, pirmoji moteris, kandidatavusi į Lietuvos Respublikos prezidento postą, politikos ir visuomenės veikėja F. Bortkevičienė (Povickaitė) gimė 1873 metų rugsėjo 1 dieną Linkaučių dvare, Krekenavos valsčiuje. Su Anykščiais yra susijusi tuo, kad jos sesuo prižiūrėjo Latavėnų dvaro ūkį, ji 1922 metais buvo įpareigota vadovauti Lietuvos moterų sąjungos skyrių kūrimui Troškūnuose ir jų apylinkėse. 1945 metais F. Bortkevičienė buvo palaidota šalia sesers Troškūnuose. Baimindamasi viešų demonstracijų NKVD neleido surengti viešų laidotuvių, saugumo tarnybos sergėjo „Varpo“ bendrovės salę, kurioje velionė buvo pašarvota, neleido susiburti žmonėms ir įsakė nedelsiant palaidoti.
F. Bortkevičienė mokėsi Kauno ir Vilniaus gimnazijose, studijavo Varšuvoje, Moravskos slaptuose privačiuose moterų kursuose. Apie 1900-uosius ištekėjusi už Jono Bortkevičiaus, apsigyveno Vilniuje, o jų namai tapo Vilniaus lietuvių viešojo gyvenimo centru. Pakeitusi suimtą knygnešį Motiejų Baltūsį, rūpinosi nelegalių leidinių „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“ ir knygų gabenimu iš Rytų Prūsijos, jų slėpimu ir platinimu Vilniuje. Buvo „Varpo“ redaktorė, dienraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė.
1902 metais F. Bortkevičienė įsitraukė į Lietuvių demokratų partijos veiklą, yra viena iš šios partijos įkūrėjų, buvo renkama į Centro komitetą, rėmė Lietuvos valstiečių sąjungos įkūrimą. 1921–1922 metais buvo Steigiamojo Seimo atstovė nuo Lietuvos valstiečių sąjungos. Vėliau tapo žymia Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikėja, o 1926 metais kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidentus (tąsyk Seimas Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinko Kazį Grinių).
Už tautinę veiklą Rusijos valdžios kelis kartus suimta ir kalinta.
F. Bortkevičienė buvo Lietuvos moterų susivienijimo valdybos narė, kasininkė. 1915 metais įstojo į Vilniaus masonų ložę (Lietuva/Litwa) ir tapo pirmąja moterimi masone Lietuvoje. Ryški F. Bortkevičienės veiklos sritis buvo ir jos labdaringa veikla.
