Pernai mirė mažiau žmonių nei užpernai

Pernai Lietuvoje mirė 1 083 žmonėmis mažiau nei 2010 metais. Iš viso 2011 m. mirė 41 037 žmonės. Tai paaiškėjo, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registrui apibendrinus 2011 m. duomenis.
„Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2011 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,8 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 9,1 proc. visų mirusiųjų”, – teigia Mirties priežasčių registro vadovė Vilė Cicėnienė.

Pernai Lietuvoje mirė 1 083 žmonėmis mažiau nei 2010 metais. Iš viso 2011 m. mirė 41 037 žmonės. Tai paaiškėjo, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registrui apibendrinus 2011 m. duomenis.
„Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2011 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,8 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 9,1 proc. visų mirusiųjų”, – teigia Mirties priežasčių registro vadovė Vilė Cicėnienė.

2011 m. Lietuvoje mirė 20 944 vyrai, 592 mažiau nei užpernai. Daugiausia – 47,7 proc. vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinė) liga.

Nuo piktybinių navikų 2011 m. Lietuvoje mirė 4 505 vyrai, t. y. 21,5 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos, skrandžio ir storosios žarnos piktybinių navikų.

Nuo išorinių mirties priežasčių netekome 3,2 karto daugiau vyrų negu moterų, iš viso – 2 826. 54,9 proc. jų mirė nuo nelaimingų atsitikimų – transporto įvykių, nukritę, paskendę, apsinuodiję, 28,9 proc. nusižudė.

Ketvirtoje vietoje tarp vyrų mirties priežasčių yra virškinimo sistemos ligos. 2011 m. nuo jų mirė 1 156 vyrai ir sudarė 5,5 proc. visų mirusių vyrų.

2011 m. Lietuvoje mirė 20 093 moterys, t.y. 491 mažiau nei 2010 m. Daugiausia moterų – 65,1 proc. mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2011 m. mirė 3 601 moteris, – 17,9 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, skrandžio, kiaušidžių ir storosios žarnos piktybinių navikų. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 894 moterys, t. y. 4,4 proc. visų mirusių moterų.

2011 m. 39,7 proc. mirusių vyrų ir 15,8 proc. mirusių moterų buvo 16-64 m. amžiaus. Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo lėtinės išeminės širdies ligos (14,6 proc.), tyčinio susižalojimo (7,7 proc.), bronchų ir plaučių piktybinių navikų (4,8 proc.). Iš 16-64 m. amžiaus mirusių moterų 9,4 proc. mirė nuo lėtinės išeminės širdies ligos,7,9 proc. – nuo krūties piktybinių navikų, 4,2 proc. – nuo kiaušidžių piktybinių navikų.

2011 m. mirė 146 1-17 metų amžiaus vaikai, – 107 berniukai ir 39 mergaitės. Pagrindinės

48,6 proc. vaikų mirė dėl išorinių mirties priežasčių, 13,0 proc. – dėl nervų sistemos ligų, 11,0 proc. dėl piktybinių navikų ir 10,3 proc. – dėl įgimtų formavimosi ydų. Nuo išorinių mirties priežasčių 2011 m. mirė 56 berniukai ir 15 mergaičių. Vien transporto įvykių metu žuvo 18 berniukų ir 15 mergaičių.

2011 m. mirė 144 kūdikiai (64 mergaitės ir 80 berniukų), t. y. 9 kūdikiais mažiau nei 2010 m. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys yra perinatalinio periodo ligos (47,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (31.9 proc.) ir išorinės mirties priežastys (6,9 proc.).